Rusijos ekonomiką palygino su šeima: sutuoktiniai bedarbiai, santaupų neturi, o pavalgyti reikia

„Gazprom“ pranešė, kad Rusijai įvedus sankcijas Vakarų Europos bendrovėms, nuo šiol dujos vamzdynu Jamalas–Europa čia nebeatkeliaus. Finansų analitikas Marius Dubnikovas „Lietuvos ryto“ laidoje „Nauja diena“ svarstė, kad tai Rusijos taktinis žingsnis – mat supranta, jog tai Vakarų silpnoji vieta. Visgi Rusijos ekonomikai tai į gera nebus, sakė laidos svečias.

Ekonomisto pastebėjimu, rusai žino, kad Europą gali spausti per skaudžią vietą – dujas.<br>AFP / Scanpix nuotr.
Ekonomisto pastebėjimu, rusai žino, kad Europą gali spausti per skaudžią vietą – dujas.<br>AFP / Scanpix nuotr.
M.Dubnikovas.<br>V.Skaraičio nuotr.
M.Dubnikovas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ekonomisto pastebėjimu, rusai žino, kad Europą gali spausti per skaudžią vietą – dujas.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Ekonomisto pastebėjimu, rusai žino, kad Europą gali spausti per skaudžią vietą – dujas.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Ekonomisto pastebėjimu, rusai žino, kad Europą gali spausti per skaudžią vietą – dujas.<br>Reuters/Scanpix asociatyvi nuotr.
Ekonomisto pastebėjimu, rusai žino, kad Europą gali spausti per skaudžią vietą – dujas.<br>Reuters/Scanpix asociatyvi nuotr.
Ekonomisto pastebėjimu, rusai žino, kad Europą gali spausti per skaudžią vietą – dujas.<br>krutenyuk/123RF.COM
Ekonomisto pastebėjimu, rusai žino, kad Europą gali spausti per skaudžią vietą – dujas.<br>krutenyuk/123RF.COM
Rusijos rublis.<br>Pixabay.com nuotr.
Rusijos rublis.<br>Pixabay.com nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

May 18, 2022, 6:38 AM

Rusijai kentės ne ką mažiau nei Vakarų Europa

„Reikia suprasti, kad tas srautas, kuris keliavo per Lenkiją, už tranzitą buvo mokami komisiniai, tai Lenkija šiek tiek neteks pajamų. Antras dalykas toks, kad Vakarų Europai, ir ypač Vokietijai, sumažėjo dujų srautas, o tai gali paveikti ir pačią ekonomiką“, – situaciją įvertino televizijos laidos svečias.

Kaip kalbėjo finansų analitikas, įvairios institucijos jau bandė vertinti dujų netekimo riziką ir pasekmes Vokietijos ekonomikai. Visiškas dujų užsukimas Vokietijai galėtų kainuoti nuo 1,5 iki 6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), dėstė jis.

M.Dubnikovas pridūrė, kad tai lemtų ir gana rimtą recesiją. Vis tik „Gazprom“ dujotiekio uždarymas Vakarų Europai reiškia tik dalinį dujų uždarymą. Dar lieka ir Jamalo–Europos dujotiekis, besidriekiantis per Ukrainą, dėstė ekonomistas.

Ši konstrukcija dėl karo Ukrainoje gali būti bet kada pažeista ir nutrūkti. Visgi be jos yra ir nedidelė jungtis per Europos pietus, tačiau Vakarų Europai ji jau sunkiai pasiekiama, aiškino pašnekovas.

Paprašytas įvertinti, ką Rusijos ekonomikai reikštų bent vieno iš šių dujotiekių išjungimas, M.Dubnikovas atsakė – tai reikštų labai daug.

„Iki karo Rusijos ekonomika, priklausomai nuo metų, daugiau nei pusę biudžeto pajamų generavo iš energijos šaltinių, tai parduodami dujas, naftą ir naftos produktus. Dabar ta dalis biudžeto buvo išaugusi dėl to, kad dujų ir naftos kainos buvo padidėjusios.

Antras dalykas yra tai, kad ekonomika karo metu pradėjo šlubuoti dėl sankcijų: supraskime, kad dėl karo mažėja vartojimas, auga infliacija ir visi procesai sako, kad normalios ekonomikos finansavimo šaka nudžiuvo ir rusai dar labiau tapo priklausomi nuo energetinių išteklių“, – kalbėjo jis.

„Šis dujų atsisakymas bus dar vienas žingsnis arčiau fiasko“, – pridūrė M.Dubnikovas.

Finansų analitiko pastebėjimu, rusai žino, kad Europą gali spausti per skaudžią vietą – dujų importą, kurių rinkas pakeisti gan sunku. Vis tik pačios Rusijos skaudulys – nafta.

Rusijai artėja didysis išbandymo metas, akcentavo ekonomistas. Jis šią mintį aiškino tuo, jog jau džiūsta šalies tiek vartojimo, tiek energetikos šaka.

„Reikia tik kad Europa priimtų naftos embargą – tada bus labai įdomus laikas. Tada bus taip, kad šita karo mašina neteks kraujotakos – finansavimas bus nutrauktas ir Rusijai bus sunku mokėti ne tik pensijas, atlyginimus darbuotojams, bet ir kariškiams adekvačius atlyginimus“, – kalbėjo pašnekovas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį ir į Rusijos kalbas prieš karą apie tai, kad bent kelerius metus galėtų gyventi tik iš turimų rezervų, be jokių pajamų. Dabar situacija kiek pasikeitusi.

M.Dubnikovas paragino įvertinti dabartinę situaciją: sankcijos jau nurėžė maždaug pusę eurais ir doleriais buvusių atsargų, o likusios atsargos – tik rezervas iš Kinijos ir auksas, kurį sunku parduoti.

„Palyginti galima su bet kuria šeima: kai abu sutuoktiniai bedarbiai, santaupų neturi, o maitinti šeimą reikia, tai tokia Rusijos perspektyva šiai dienai ir yra“, – lygino jis.

Rusijai persiorientuoti su dujomis – misija neįmanoma

„Reikia suprasti, kad nėra kur persiorientuoti. Kad atstatytų pajamas iš energetikos ir gautų stabilios valiutos, tai reikia kažkur kitur parduoti. Dujų parduoti neįmanoma, nes vamzdynas sukonstruotas taip, kad 70 proc. keliauja į Europą, o visi kiti vamzdynai – beverčiai. Jais negalima transportuoti dujų, o suskystintų dujų terminalai nėra išvystyti“, – vardijo finansų ekonomistas.

Kalbėdamas apie naftą, M.Dubnikovas taip pat neįžvelgė palankių sąlygų. Kaip pastebėjo jis, šiai dienai Rusija pardavinėja su 40 proc. nuolaida nuo rinkos kainų.

„Reiškia, kad krauju suteptos naftos pasaulis nenori – netgi indai, kurie bandė suokalbiauti su Rusija, taip pat atsisako pirkimo. Čia sukis kaip nori, šansų labai nedaug“, – sakė ekonomistas.

M.Dubnikovas taip pat teigė, kad didelį vaidmenį vaidina ir sankcijos – pašnekovas dabartinę Rusijos ekonomiką palygino su žvėrimi, įspaustu į kampą ir išluptais dantimis, nagais.

Pašnekovas svarstė, kad klausimas, ką daryti su nafta ir žaliavomis, Rusijai virs dar vienu galvos skausmu.

Kaip sakė televizijos laidos svečias, reikia suvokti, kad dujų taip lengvai užsukti neįmanoma, rusai bus priversti jas deginti ir taip pinigus išleisti į orą.

Naftos gręžinių padėtis dar sudėtingesnė, atkreipė dėmesį jis. Reikia suprasti, kad jei Sibire, kur yra pagrindiniai naftos telkinių gręžiniai, nebebūtų išgaunama nafta, gręžinys užšaltų ir jį tektų gręžti iš naujo.

Ekonomistas sakė, kad tą padaryti taip pat būtų sunku: po karo pradžios iš Rusijos pasitraukė beveik visos naftos įmonės, todėl ten net nebeliko įmonių, kurios gręžtų.

„Kad ir kokius rožinius akinius užsidėtume, padėtis vis tiek atrodo beviltiška“, – akcentavo M.Dubnikovas.

Rusijos ekonomikai atsitiesti taip greitai neleis

„Jei net ir pamotume burtų lazdele ir karas pasibaigtų, sankcijos nebūtų nuimtos, nes pasaulis į Rusiją atsisuko veidu ir nebeignoruoja šunybių. 2014 m., kai Rusija įžengė į Ukrainos žemes, simboliškai pagrūmojo piršteliu ir į sankcijas net nereagavo.

Turbūt tikėjosi to paties ir šį kartą, bet labai stipriai prašovė“, – kalbėjo ekonomistas.

Televizijos laidos pašnekovas atkreipė dėmesį, kad sankcijų dokumentuose įrašyta, jog jos galios 8 metams ir tikėtina, kad neleis atsitiesti tol, kol nebus pakeistas režimas ar visuomenė nepradės Rusijos padėties vertinti racionaliai.

„Greičiausiai pasaulis mokosi ir išmoks gyventi be Rusijos. Prisiminkime, kad ir mes turėjome naftos vamzdį, simboliškai vadinamą „Draugystė“, bet mums jį užsuko visiems laikams.

Čia lygiai taip pat su Rusijos ekonomika – pati savo rankomis kapoja savo čiuptuvus, kuriais buvo apglėbusi Europą“, – dėstė M.Dubnikovas.

Kalbėdamas apie sankcijų apėjimo galimybes, teoriškai galimybių yra, tačiau tai darosi vis sunkiau, teigė pašnekovas.

Ekonomistų teigimu, vis daugiau pasaulio įmonių ir šalių suvokia, kad jau neverta bandyti apeiti sankcijas, nes tai darosi nepatogu, o galimybių mažėja.

Sankcijos Rusijos režimui kerta ir patiems oligarchams, atkreipė dėmesį jis. M.Dubnikovas kalbėjo, kad dabar pastariesiems svarbiau ne prabanga, o įmonių veikla. Kadangi ji suvaržyta, įmonės praranda sandorius, o sąskaitos bankuose įšaldomos.

„Žiniasklaidoje dažnai pasako, kad areštuoja kokią jachtą, vilą, bet tai yra tik veiklos rezultatas, šaltiniai yra įmonės“, – teigė jis.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.