Lietuviai santaupas brangesniems pirkiniams atsideda vangiai: finansų ekspertai įvardijo, kokios galimos to pasekmės

Tik nedidelė dalis Lietuvos gyventojų didesnės vertės pirkinius planuoja iš anksto ir atsideda jiems santaupų. Tuo metu net ketvirtadalis tokios praktikos netaiko, o prireikus lėšų neplanuotiems ar didesniems pirkiniams, ima paskolas, renkasi pirkimą išsimokėtinai arba turi ženkliai susimažinti savo kasdienes išlaidas. Tokius duomenis išryškino neseniai atliktas šalies gyventojų nuomonės tyrimas dėl vartojimo paskolų bei asmeninių finansų valdymo.

Kliento finansinių galimybių pasiskolinti įvertinimą ir paskolos pasiūlymą bankas pateikia vos per kelias minutes.<br>123rf.com asociatyvi nuotr.
Kliento finansinių galimybių pasiskolinti įvertinimą ir paskolos pasiūlymą bankas pateikia vos per kelias minutes.<br>123rf.com asociatyvi nuotr.
„General Financing banko“ Rizikos valdymo departamento direktorius Eimantas Palionis.
„General Financing banko“ Rizikos valdymo departamento direktorius Eimantas Palionis.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

May 20, 2022, 5:01 PM, atnaujinta May 26, 2022, 9:25 AM

Pasak finansų ekspertų, netaupantys bei pasiduodantys impulsyviems pirkiniams asmenys galimai užsisuka nesibaigiančių finansinių įsipareigojimų rate, tad norint išvengti „klimpimo į skolas“, asmeninį biudžetą rekomenduoja organizuotis racionaliai ir neužmiršti kelių esminių taisyklių.

Išankstinis planavimas – svarus finansų kontrolės įrankis

Šių metų gegužę „General Financing banko“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atliktas šalies gyventojų nuomonės tyrimas parodė, jog didesnių pirkinių planavimas Lietuvos gyventojams kol kas nėra itin įprastas.

Apklausus daugiau kaip 1000 respondentų paaiškėjo, jog beveik trečdalis (27 proc.) tyrimo dalyvių dažniausiai didesnių namų ūkio pirkinių neplanuoja ir perka tada, kada reikia.

17 proc. tyrimo dalyvių nurodė didesnius pirkinius planuojantys pusmečiui ar ilgesniam periodui, o 15 proc. – apie 2–3 mėn. į priekį.

Įdomu tai, kad didesnės vertės namų ūkio pirkinius pusmetį ir daugiau į priekį dažniau planuoja 26 m. ir vyresni apklaustieji bei santuokoje gyvenantys respondentai, tuo tarpu spontaniškai didesnius pirkinius įsigyja dažniau jaunesnio amžiaus vartotojai, rečiau turintys šeiminių įsipareigojimų.

Pasiteiravus „General Financing banko“ Rizikos valdymo departamento direktoriaus Eimanto Palionio, kiek laiko iš anksto derėtų planuoti didesnius pirkinius, jis pažymi keletą veiksnių, nuo kurių priklauso taupymo tarpsnis.

„Čia svarbios trys dedamosios: esamų santaupų dydis, bendros namų ūkio pajamos ir numatomo pirkinio kaštai. Šiuos kriterijus derėtų atidžiai peržvelgti ir racionaliai įvertinti. Be to, visuomet verta sau užduoti klausimą: „Ar tikrai galime sau leisti šį pirkinį?“. Dažnu atveju sąžiningas atsakymas parodo, kad poreikį patenkinti gali ir žemesnės klasės pirkinys – alternatyva. Vis dėlto, kuo ankščiau pradedame planuotis išlaidas, tuo geriau valdome savo finansus. Tad iš esmės, per anksti beveik nebūna“, – teigia E.Palionis.

Nežinantiesiems, kiek atsidėti – laiko patikrintos finansinės taisyklės

Analizuojant tyrimo duomenis, pastebėta, jog linkę taupyti vartotojai tai daro labai individualiai: kiek daugiau nei trečdalis (32 proc.) apklaustųjų santaupoms atideda 5–10 proc. namų ūkio biudžeto, ketvirtadalis (25 proc.) – mažiau nei 5 proc., 12 proc. respondentų atideda 10–20 proc. Didesnę nei 20 proc. dalį nuo bendro namų ūkio biudžeto nurodė atidedantys vos apie 7 proc. apklaustųjų.

Vertinant taupančiųjų vartotojų profilį, stebima, kad tie, kurių pajamos, tenkančios vienam namų ūkio nariui per mėnesį, yra daugiau kaip 700 Eur, paprastai atideda mažiau nei 5 proc. pajamų.

Daugiau kaip 10 proc. nuo bendrų pajamų taupo tie, kurių pajamos per mėnesį vienam šeimos nariui yra 500 Eur ir daugiau bei turintys aukštąjį išsimokslinimo laipsnį.

Net 24 proc. apklaustųjų nurodė netaupantys visiškai – dauguma jų ne tik žemesnio išsimokslinimo, bet ir uždirbantys mažiausias mėnesines pajamas (iki 300 Eur/mėn. pajamų, tenkančių vienam šeimos nariui).

Vis dėlto, E.Palionis, komentuodamas taupymo praktiką, pataria įsidėmėti dvi pagrindines, dažnai linksniuojamas taisykles:

„Pirmu atveju rekomenduojama būti sukaupus maždaug 3–6 mėn. atlyginimų dydžio nejudinamų santaupų, kurios gali būti išskirstomos įvairioms nenumatytoms išlaidoms ar kurį laiką būti tiesiog „finansine pagalve“. Antru atveju, iš anksto planuojant didesnius pirkinius, verta atsidėti apie 10–20 proc. bendro namų ūkio pajamų. Laikantis šių taisyklių, tikimybę nesuvaldyti savo finansų, atsiradus netikėtoms išlaidoms, gana stipriai sumažinsite“, – akcentuoja „General Financing banko“ atstovas.

Komentuodamas kainų kilimą ir kaip ši sąlyga keičia santaupų dydį, E. Palionis sako, kad pajamoms augant tiek pat, kiek infliacijai, atidėti didesnės procentinės namų ūkio pajamų dalies nėra būtina. Vis dėlto, jeigu pajamos auga lėčiau, šią aplinkybę derėtų racionaliai įvertinti ir sukaupti didesnę santaupų dalį.

Skolintis iš artimųjų – ne pati geriausia išeitis

Nepaisant racionalaus finansų planavimo, E.Palionis teigia pastebintis, jog net ir „taupuolius“ gyvenimas retsykiais įspraudžia į kampą, pažerdamas neplanuotų biudžeto mažinimo iššūkių. Tokiu atveju, jo nuomone, vienas iš galimų pasirinkimų yra vartojimo paskolos.

Pirmiausia, anot jo, tai yra greitas būdas gauti papildomų lėšų ir amortizuoti neplanuotas aplinkybes. Vienu atveju tai gali būti skubus pirkinys, kitu – reikalinga investicija į sveikatinimąsi.

Kliento finansinių galimybių pasiskolinti įvertinimą ir paskolos pasiūlymą bankas pateikia vos per kelias minutes, tačiau sprendimą, E.Palionio teigimu, būtina pačiam deramai įvertinti.

„Žinoma, tokiomis gyvenimo akimirkomis, kai papildomų lėšų reikia greitai, daugelis pirmiausia kreipiasi į artimuosius – bičiulius, tėvus ar draugus. Vis dėlto, susitarimas dėl skolinimosi su fiziniais asmenimis niekuomet nesuteiks tokios pačios garantijos ir saugumo kaip tai gali padaryti bankas. Tai institucija, kuri skolindama pinigus vadovaujasi ne emocijomis, o racionaliais skaičiavimais – vadinasi, bankas skolina tiek, kiek mato, jog klientas galės grąžinti. Kitaip tariant, tai tam tikras saugiklis neįklimpti į didesnes skolas“, – sako „General Financing banko“ Rizikos valdymo departamento direktorius.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.