Su nerimu žvelgia į tai, kas vyksta šalies ekonomikoje: ruošiamės dideliam smūgiui

Prieš kelias savaites atsisveikinome su karantinu ir jį lydėjusiais suvaržymais. Kai jau rodėsi, kad galėtume plačiai papramogauti, mus stabdo kainos kavinėse. Apskritai kainos badosi. Tą byloja ir oficiali ES institucijų bei Lietuvos statistikų informacija: pagal infliaciją esame lyderiaujanti šalis ES. ES duomenimis, infliacija Lietuvoje kovą siekė 15,6 proc., o balandį, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 16,8 proc., palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Ar tai karo Ukrainoje, ar ir mūsų valdžios nuopelnas?

Matome, kad atsigauna apgyvendinimo, maitinimo sektorius. Tačiau nežinia, ar tai nebus momentinis atsigavimas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Matome, kad atsigauna apgyvendinimo, maitinimo sektorius. Tačiau nežinia, ar tai nebus momentinis atsigavimas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas mano, kad infliacijos mažėjimą pamatysime rudeniop, o po to gali būti ir defliacija.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas mano, kad infliacijos mažėjimą pamatysime rudeniop, o po to gali būti ir defliacija.<br>G.Bitvinsko nuotr.
R.Krušinskas.<br>KTU nuotr.
R.Krušinskas.<br>KTU nuotr.
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas mano, kad infliacijos mažėjimą pamatysime rudeniop, o po to gali būti ir defliacija.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas mano, kad infliacijos mažėjimą pamatysime rudeniop, o po to gali būti ir defliacija.<br>G.Bitvinsko nuotr.
V.Blinkevičiūtė.<br>T.Bauro nuotr.
V.Blinkevičiūtė.<br>T.Bauro nuotr.
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas mano, kad infliacijos mažėjimą pamatysime rudeniop, o po to gali būti ir defliacija.<br>M.Patašiaus nuotr.
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas mano, kad infliacijos mažėjimą pamatysime rudeniop, o po to gali būti ir defliacija.<br>M.Patašiaus nuotr.
K.Starkevičius.<br>D.Umbraso nuotr.
K.Starkevičius.<br>D.Umbraso nuotr.
Matome, kad atsigauna apgyvendinimo, maitinimo sektorius. Tačiau nežinia, ar tai nebus momentinis atsigavimas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Matome, kad atsigauna apgyvendinimo, maitinimo sektorius. Tačiau nežinia, ar tai nebus momentinis atsigavimas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

May 20, 2022, 10:34 AM, atnaujinta May 20, 2022, 3:56 PM

Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Ne spaudai“ kalbėjo Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė ir Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Rytis Krušinskas.

V.Blinkevičiūtė laidoje priekaištavo valdantiesiems, kad jie, priešingai nei kitos ES šalys, vangiai juda priimdami antiinfliacinius paketus.

„Kažkodėl kitos šalys priėmė jau ne vieną antiinfliacinį paketą, nes mato, kad kainos auga jau visi metai, ir supranta, jog žmonės išgyventi negalės, jei nebus priimti valdžios sprendimai. Tuo metu Lietuvoje buvo ramybė. Valdančiųjų pusėje buvo sakoma: visur auga naftos, dujų kainos, nieko padaryti negalime.

Sprendimai buvo nepakankami, kaip ir antiinfliacinis paketas, dėl kurio šią savaitę balsuota Seime. Kaip sakė viena mano kolegė – kažkoks nususęs“, – apie priemonių paketą kalbėjo socdemė.

Ji minėjo iki šiol tiek iš premjerės, finansų ministrės ar kitų Vyriausybės narių girdėjusi šnekas, jog atlyginimai ir išmokos bus didinamos tiek, kad aplenks infliaciją.

„Bet, pasirodo, karalius nuogas: net 10 proc. Lietuvos dirbančiųjų uždirba minimalią algą (MMA). Pasirodo, kad atlyginimai daugiau nei infliacija augo tų, kurie uždirba 2,5 tūkst. eurų ir daugiau, nes įmonės, norėdamos išlaikyti aukšto lygio specialistus, jiems didino atlyginimus, – skaičiavo V.Blinkevičiūtė. –

Neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) padidinimas, kuris lems, kad uždirbantys mažiausiai kas mėnesį papildomai gaus 16 eurų – tik figos lapelis. Socialdemokratai siūlė NPD pritaikyti visai MMA. Tą pat siūlo Lietuvos banko vadovas. Tai pajamas padidintų 60–70 eurų“.

Tuo metu K.Starkevičius vardijo, kam pajamos kilo: vidutiniškai 100 eurų atskaičius mokesčius pajamos didėjo mokytojams, 80 eurų – socialiniams, kultūros ir kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams, 5 proc. padidintos pensijos.

„Atlyginimai pernai kilo 12 proc., tačiau nekilo darbo našumas“, – atkreipė dėmesį politikas.

Profesorius R.Krušinskas pažymėjo, kad Lietuva – ne vienintelė tokia pasaulyje ir ES, kuri stebi didesnį, nei tikėtasi kainų augimą. Didysis iššūkis – ekonomikos neprognozuojamumas. Tikėtasi, kad kovą, balandį įvyks atsisveikinimas su koronavirusu ir ims slopti energijos kainos. Tačiau vasario 24 d. įvykiai pakeitė požiūrį į ekonomikos augimą, atliko naftos kainų korekcijas – įsisuko nauja karuselė.

„Tiek karas, tiek kovidas yra ekonomikos šokai. Iš kovido pasimokėme to, kad pamatėme, kaip keitėsi užimtumas. Nedarbo pikas buvo apie 2020 m., nedarbo skaičiai artėjo prie dviženklių. Dabar matome, kad nedarbas – vienas žemiausių – apie 6,7 proc. Tai nuteikia pozityviai, tačiau yra kitokių signalų – ir įprastai Lietuvoje nedarbas vasaros metu mažėdavo“, – komentavo R.Krušinskas.

Jis panagrinėjo ir kitus rodiklius. Iš jų matyti didėjantis neigiamas balansas tarp importo ir eksporto – mažėja eksporto pajėgumai, vadinasi, pramonės indėlis traukiasi. Profesorius su nerimu žiūri į Lietuvos pašto, „Lietuvos geležinkelių“ atleidimus, Klaipėdos uosto apkrovą. Jis prognozuoja, kad ekonominį efektą tikriausiai pamatysime rudeniop. Ar tai prisidės prie nedarbo, mažesnių apyvartų susijusiuose sektoriuose, dar paaiškės.

„Mes galime pulti gesinti gaisrą dabar arba ruoštis kiek vėlesniam laikui, kai smūgis gali būti dar didesnis. Manau, kad dabar vyksta pasiruošimas didesniam smūgiui. Kad šiek tiek vėluojama, jaučiame iš rodiklių, kuriuos pateikia Statistikos departamentas. Padrąsinantis faktorius yra tai, kad vien už pirmąjį ketvirtį biudžeto pajamų surinkimas – didesnis nei planas“, – kalbėjo R.Krušinskas.

V.Blinkevičiūtė lygino pastarąją ir 2008–2009 m. pasaulinę krizes. „Tuo metu eita begaliniu taupymo keliu, kai žmonėms nebuvo keliami atlyginimai, netgi buvo sumažintos pensijos. Tai nedavė gerų rezultatų. Iš to pasimokyta – pandemijos laikotarpiu tiek ES, tiek Lietuva stengėsi reaguoti operatyviai, ėjome ne taupymo, o investicijų keliu“, – sakė politikė.

Tačiau ji kritikavo valdančiuosius, kad jie iš esmės nieko iki vasario 24 d., „kai buvo aišku, kad energijos kainos kils ir paveiks žmonių gyvenimus“, nedarė. V.Blinkevičiūtė rodė į kitas ES valstybes, kurios priėmė antiinfliacinius paketus, ir sakė, kad Lietuvos Vyriausybė pernai gruodį priėmė bene vienintelį sprendimą: šildymo kainas išdėstyti per metus.

Ji pernelyg nesureikšmino išmokų indeksavimo. Esą jis vyko visose valstybėse, paprastai tai daroma kasmet, vertinant tam tikro laikotarpio infliaciją. „Tai nieko naujo. Besibaigiant šildymo sezonui buvo priimtas sprendimas dėl nulinio pridėtinės vertės mokesčio centriniam šildymui. Ir viskas“, – sakė socialdemokratė.

Tuo metu K.Starkevičius aiškino, kad biudžetas formuotas tikintis, kad kovą situacija keisis. „Bet reikia objektyviai įvertinti, kad karas duoda savo pasekmes. Brangsta visokios žaliavos ir maisto produktai“, – laidoje „Ne spaudai“ kalbėjo komiteto pirmininkas.

Jis nurodė, kad numatyta 973 mln. eurų skirti energetinės nepriklausomybės stiprinimui, infliacijos pasekmių švelninimui, o liepos 1 d. pradės veikti energetinio proveržio paketas. Pasak K.Starkevičiaus, tuos pinigus, kurie dabar guli bankuose, bus galima panaudoti statant mažas elektrines ant savo stogų, kuriant parkus.

Yra ir geležinkelių paketas, mat reikia palaikyti infrastruktūrą. „Suprantu, kad dėl krovinių srauto darbuotojų mažės, tačiau galvojama apie „Rail Baltica“ tiesimą – statybininkai gaus darbo, jau vyksta konkursai. Gana neblogai atrodo uostas, SGD terminalas dirba didžiausiom apsukom – tai taip pat įneša savo dalį į valstybės biudžetą, – vardijo K.Starkevičius. –

Situacija dėl Lietuvos pašto (pranešta apie pertvarką, per kurią bus atleista 600 darbuotojų – red. past.) – tai ilgalaikių reformų nebuvimas. Lietuvos paštas turėjo būti pertvarkytas anksčiau. Dabar tai patiriame blogiausiu metu“.

O štai profesorius R.Krušinskas sako, jog nėra receptų, paruoštų šitai situacijai, mat visi mokomės gyventi naujoje realybėje. „Esama situacija labiausiai paliečia mažas pajamas gaunančius žmones. Galbūt reikėtų pergalvoti jiems skiriamas tiesioginės paramos priemones. Tada, žinoma, iškils klausimas, o kuo blogesni tie, kurie gauna didesnes pajamas, bet turime suprasti, kad karas kainuoja. Ekonominis šokas, kurį atneša karas ir jo veiksmai, yra tas kuras, kurį papildomai įpylėme į ugnį“, – komentavo KTU profesorius.

Anot jo, pirmojo ketvirčio didesnio biudžeto rodikliai tarsi sakytų – didinkime išmokas ir viskas bus gerai. Tačiau nežinoma, koks bus antrasis ketvirtis, į kurį pateks daugiau laikmečio su karo poveikiu, neaiškus ir trečiasis ketvirtis. Matome, kad atsigauna apgyvendinimo, maitinimo sektorius. Tačiau nežinia, ar tai nebus momentinis atsigavimas. R.Krušinskas atkreipė dėmesį, kad praėjusiais metais šie sektoriai tokiu metu tik pradėjo atsigauti po COVID-19, todėl šiųmečiai skaičiai tam tikra prasme bus apgaulingi.

Yra ir dar vienas svarbus aspektas, kurį išskyrė pašnekovas: pradėjus taisytis situacijai, atšaukti socialinės gerovės paketą bus labai sunku, nes prie to žmonės labai pripranta.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas mano, kad infliacijos mažėjimą pamatysime rudeniop, o po to gali būti ir defliacija.

R.Krušinskas skaičiuoja, kad iki vasaros vidurio, jei neįvyks nenumatytų geopolitinių veiksmų, kurie galėtų pakeisti nuotaikas rinkose, didelių pokyčių nebus. „Žiūrint į naftos kainas ir žaliavinės naftos sandorius, kurie sudaromi dabar, nuosmukio nematyti – naftos kaina stabiliai aukšta matyti ir birželio, ir liepos mėnesiams“, – kalbėjo profesorius.

Jei karas pasibaigtų, būtų galima tikėtis naftos kainų korekcijos. Jau dabar matome, kad JAV įsijungs į dujų tiekimą, Iranas svarsto gamtinių išteklių tiekimą į Europą – atsiranda alternatyvių šaltinių, kurie gali paveikti energijos kainas. Tad įtampa, kad Europa gal liks be elektros, be naftos, nešildoma, gali atslūgti. Tai keičia bendras nuotaikas, nuima įtampą, sumažina šoko situaciją ir leidžia gyventi toliau.

Galiausiai su bėdomis ateina ir galimybės susirasti naujas rinkas. „Tik klausimas, kiek gauta nauda verslas pasidalins su valstybe ir su darbuotojais“, – pastebėjo profesorius.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.