Visa tiesa apie rublį: paaiškino, kas vyksta su Rusijos valiuta ir kodėl jos kursas toks stiprus

Rusijos valiuta dabar brangesnė, negu buvo prieš karą ir net prieš pandemiją. Kas vyksta su valiutos kursu ir ar jis ką nors reiškia?

Rubliai, rublis, Rusija.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Rubliai, rublis, Rusija.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
E.Nabiulina.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
E.Nabiulina.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Rubliai.<br>Anna Tis/Pexels nuotr.
Rubliai.<br>Anna Tis/Pexels nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

May 23, 2022, 8:40 PM, atnaujinta May 24, 2022, 12:26 PM

Atrodo, kaip visiška nesąmonė: karas, sankcijos, Europa rimtai svarsto atsisakyti rusiškos naftos, o tuo metu rublis tvirtėja. Dolerio kursas Maskvos biržoje atitinka apie 63 rublius (paskutinį kartą taip buvo 2020 m. vasarį), euras – apie 66 (o tai jau 2017 m. lygis) rublius. Politikai pateikia tai kaip įrodymą, kad šalis su sankcijomis susitvarkė. Žinoma, taip nėra. Dabartinis rublio kursas yra dirbtinis.

Rublis primena liaudies pasakos veikėją, kuriai piktas valdovas įsakė atvykti pas jį nei nuogai, nei apsirengusiai, nei raitomis, nei pėsčiai, nei su dovana, nei be dovanos. Taip ir rublio kursas: jis ir rinkos, ir ne rinkos, pagal jį galima pirkti valiutą, bet su ja nelabai ką galima daryti, vienoks valiutos kursas nustatytas gryniesiems, kitoks – negryniems pinigams.

Štai kodėl rublis tvirtėja

Viskas paprasta. Kursą lemia paklausos ir pasiūlos santykis: vieni valiutą perka, kiti – parduoda, jei yra daugiau perkančių, rublio vertė krenta, jei daugiau parduodančių – auga. Kas gi tie pirkėjai ir pardavėjai?

Visų pirma – importuotojai ir eksportuotojai. Norint įsigyti, pavyzdžiui, „iPhone“ ar vokiškas stakles, reikia mokėti doleriais ar eurais, tad importuotojui reikia šią valiutą įsigyti. O naftos kompanijos naftą parduoda už užsienio valiutą, tačiau nafta išgaunama Rusijoje, kurioje išlaidos (mokesčiai, atlyginimai ir kita) mokamos rubliais, todėl dalis šios valiutos yra parduodama. Rusijoje eksportas visada buvo didesnis už importą (pernai eksportuota už 550 mlrd. dolerių, o importuota už 379 mlrd. dolerių), tačiau rublis dažniau krito, nei augo (prieš 1998 m. defoltą doleris buvo vertas 6 rublių, dabar – 10 kartų daugiau).

Tai vyksta dėl kitos rinkos dalyvių grupės, kurie valiutą perka ir parduoda ne prekybos reikmėms, o siekdami uždirbti ar išsaugoti pinigus. Jeigu užsienio investuotojas nori įdarbinti pinigus Rusijoje, tai tikrai bus ne rubliai, o kita užsienio valiuta, kurios dalis bus konvertuojama arba ta valiuta bus parduodama, o gauti rubliai investuojami. Kai ateis laikas gauti atsiimti uždarbį iš investicijų ar jas grąžinti, viskas vyks atvirkščiai: rublių investuotojui nebereikės, jis juos konvertuos juos į užsienio valiutą. Ir nesvarbu, koks tai investuotojas: „tikras“ (investuojantis būtent į verslą) ar „spekuliantas“ (invesuojantis į vertybinius popierius ar kitus instrumentus). Kai Rusija perspektyvi, investicijų daugėja, parduodama daugiau valiutos, kai Rusijos ateitis apniukusi, atvirkščiai – didėja valiutos paklausa.

Panašiai veikia ir patys rusai, o jie yra trečia svarbi valiutos pirkėjų ir pardavėjų grupė. Besivystančiose šalyse, kurioms priskiriama ir Rusija, užsienio valiuta yra svarbi kaip taupymo instrumentas tiek eiliniams žmonėms, kurie dalį santaupų konvertuoja į užsienio valiutą, tiek pasiturintiems. Retas daug uždirbantis rusas dalies pinigų nepervedė į užsienį.

Ir galiausiai rinką balansuoja Rusijos centrinis bankas: kai pardavėjų yra per daug, bankas gali rinkoje nupirkti dalį valiutos, kad rublis pernelyg nesustiprėtų, o kai pernelyg daug yra pirkėjų, atvirkščiai – parduoti valiutą iš rezervų (per didelis nuokrypis į bet kurią pusę gali kenkti ekonomikai).

O dabar pažvelkime, ką pakeitė karas. Rusijos centrinis bankas yra patrauktas iš rinkos, nes jo rezervai doleriais ir eurais užšaldyti – negalima nei parduoti, nei nupirkti. Bet išeidamas iš rinkos jis garsiai trinktelėjo durimis: įvedė daug apribojimų pirkti valiutą ir išvežti ją iš šalies, dėl ko valiutos pardavėjų atsirado daug daugiau nei pirkėjų.

Pagrindinės priemonės:

– vasario 28 d. prezidento įsaku eksportuotojai buvo įpareigoti per tris dienas parduoti 80 proc. savo pajamų užsienio valiuta;

– kovo 2 d. Rusijos centrinis bankas uždraudė rusams išsigryninti daugiau nei 10 tūkst. dolerių, pervesti pinigus į užsienio bankų sąskaitas, taip pat pervesti pinigus nesinaudojant užsienio mokėjimo sistemomis, kaip „Western Union“, skolintis užsienio valiuta (tai populiari valiutos išvežimo schema), be specialaus leidimo pirkti vertybinius popierius ir nekilnojamąjį turtą iš sankcijas Rusijai įvedusių šalių piliečių ir kompanijų. Sankcijas Rusijai įvedusių šalių piliečiams buvo uždrausta pasiimti pinigus net iš savo užsienio bankuose turimų sąskaitų ir pervesti į užsienį daugiau nei 5 tūkst. dolerių per mėnesį neatsidarius sąskaitos;

– kovo 3 d. Rusijos centriniam bankui reikalaujant brokeriai įvedė drakonišką komisinį mokestį valiutos pirkimui biržoje. Beje, toks valiutos pirkimas seniai nėra egzotika: dar pernai Centrinis bankas išsiaiškino, kad rusai biržoje perka daugiau valiutos nei bankuose. Skaičiuojama, kad per mėnesį tai daro apie milijonas žmonių;

– kovo 5 d. dar vienu prezidento įsaku rusiškoms kompanijoms faktiškai uždrausta grąžinti paskolas užsieno valiuta užsienio kreditoriams. Dabar šiuos pinigus reikia pervesti rubliais į specialias sąskaitas, kurių taisykles nustato Rusijos centrinis bankas ir Finansų ministerija.

– galiausiai Centrinis bankas pusei metų įvedė laikiną operacijų su valiuta grynaisiais tvarką: nuo kovo 9 d. iki rugsėjo 9 d. rusams iš sąskaitos leidžiama pasiimti ne daugiau kaip 10 tūkst. dolerių, ir tik tuos pinigus, kurie jau buvo sąskaitoje iki kovo 9-osios. Jeigu turima daugiau sąskaitų keliuose bankuose, iš kiekvieno jų leidžiama pasiimti po 10 tūkst. dolerių, bet jei turimos kelios sąskaitos yra viename banke, 10 tūkst. dolerių apribojimas veikia visoms vieno banko sąskaitoms. Bankams taip pat uždrausta pardavinėti gyventojams grynuosius.

„Valiuta Rusijoje buvo užrakinta, todėl valiutos kursas nustatomas pagal prekių srautus“, – „VPost“ sakė vieno didžiauso privačių bankų Rusijoje „Alfa Bank“ vyriausioji ekonomistė Natalija Orlova.

Kaip jau minėta, Rusijoje eksportas visada viršijo importą, o dabar šis skirtumas didelis kaip niekada. Dėl sankcijų eksportas bareliais, kubiniais metrais ir tonomis sumenko, tačiau dėl išaugusių kainų pajamos beveik nesumažėjo, o štai importas smuko. Šiemet gali susidaryti rekordinis einamosios sąskaitos perteklius – 145 mlrd. dolerių, sakė Rusijos centrinio banko vadovė Elvira Nabiulina.

Štai taip ir nutiko, kad dolerio ir euro vertė Rusijoje laisvai krenta.

Kiek dar rublis stiprės?

To niekas nežino. Nieko nekeičiant kursas gali pasiekti bet kokius skaičius: 60, 50 rublių už dolerį ar mažiau. Normalioje situacijoje pernelyg sustiprėjęs rublis didina valiutos paklausą: importuojamos prekės pinga, jų perkama daugiau, importas auga, gyventojai ir investuotojai perka atpigusią valiutą, tikėdamiesi, kad ji brangs. Tai sugrąžina kursą į protingesnį lygį. Tačiau dabar šalyje šie mechanizmai neveikia.

Situaciją subalansuoti gali tik suvaržymų atšaukimas, kurie jau šiek tiek laisvinami: atšauktas 12 proc. komisinis mokestis perkant valiutą biržoje, nežaliavų eksportuotojai gautas pajamas užsienio valiuta jau gali parduoti per du mėnesius, o ne per tris dienas, gyventojams, kad ir su apribojimais, leista pirkti valiutą grynaisiais. Paskutinysis padarytas žingsnis: žmonėms leista užsienin pervesti penkiskart daugiau, iki rugsėjo 30 d. numatuta 50 tūkst. dolerių riba per mėnesį. Bet kol kas tai nelabai padeda.

Ką dar būtų galima padaryti? Paprasčiausias būdas – iki 60 dienų prailginti žaliavas, naftą ir dujas, eksportuojančių įmonių pajamų pardavimo terminą. Tačiau tai irgi nieko nepakeis: nors doleris ir euras gali džiaugsmingai šoktelėti, rublis ir toliau tvirtėtų, tik gal kiek lėčiau. Galima sumažinti pajamų užsienio valiuta pardavimo standartus, tačiau ir tai ne itin gelbėtų: eksportuotojai ir ramiais laikais didžiąją dalį pajamų parduodavo, juk jų išlaidos rubliais. Anksčiau tai būdavo kompensuojama Centrinio banko veidrodiniais valiutos pirkimais Finansų ministerijai, pagal vadinamąją biudžeto taisyklę (anksčiau lėšos patekdavo į Nacionalinės gerovės fondą), tačiau ją teko atšaukti. Pasak Centrinio banko, ši taisyklė bus sugrąžinta 2025 m.

Kas dar? Leisti užsieniečiams pervesti pinigų neįmanoma nei politiškai (šalies rezervai užšaldyti), nei ekonomiškai: iš pradžių žlugtų akcijų rinkos, o paskui ir rublis. Užsieniečiai parduotų ko ne visus turimus vertybinius popierius ir už tuos pinigus įsigytų užsienio valiutos, o vien federalinių paskolų obligacijų yra paimta už 3 trln. rublių.

Šia tema Rusijos centrinis bankas yra kalbėjęs, jam svarbiausias rublio ir finansinės sistemos stabilumas. Tačiau rublio stabilumą, kaip ne kartą aiškino E.Nabiulina, reikia vertinti ne pagal jo kursą dolerio ar kitos valiutos atžvilgiu, o pagal infliacijos lygį.

„Kapitalo srautų kontrolės priemonių sušvelninimo sprendimai priimami remiantis rizikos finansiniam stabilumui analize, o ne rublio kurso dinamika“, – rašoma reguliatoriaus komentare, kuris taip ir vadinasi: „Apie rublio kurso formavimą naujomis sąlygomis“.

Kažkuriuo momentu pernelyg stiprus rublis taps problema eksportuotojams, kurių pajamos, skaičiuojant rubliais, sumažės, ir federaliniam biudžetui, kuris taip pat skaičiuojamas rubliais, o apie trečdalis pajamų gaunama iš žaliavų, kurios susietos su dolerio kursu. Balandį biudžeto pajamos iš dujų ir naftos buvo mažesnės 133 mlrd. rublių, nei planuota, pranešė Finansų ministerija. Šis pajamų nesurinkimas iš dalies aiškinamas aukštu rublio kursu.

Kursas netikras?

Be kita ko, ar iš viso tai galima vadinti kursu? Ir kiek iš viso dabar yra kursų?

Pavyzdžiui, Besivystančių rinkų prekybos asociacija (Trade Association for the Emerging Markets, EMTA) rekomendavo nuo birželio 6 d. rublio kursui nustatyti naudoti ne Maskvos biržos, o WM/Refinitiv duomenis. Rublio „vidinis“ ir „išorinis“ kursas ėmė skirtis kovą – tuomet atotrūkis tarp jų siekė dešimtis rublių, tačiau dabar neviršija poros.

Rusijoje yra ir dar vienas rublio kursas – valiutos grynaisiais. Jaučiamas jos deficitas, nes pinigų išėmimas iš sąskaitų ir jų įsigijimas banko kasose ribotas, o dolerių ir eurų banknotų eksportas į Rusiją uždraustas sankcijomis, todėl grynieji dabar yra brangesni. Kiek brangesni, sunku pasakyti, nes ši rinka neorganizuota. Šaltiniai nurodo, kad balandį valiutą grynaisiais pardavinėjo septyniais aštuoniais rubliais brangiau nei biržose. Nuo tada situacija nepasikeitė.

Tad kursas yra „pusiau rinkos“. Jį, kaip ir anksčiau, lemia paklausa ir pasiūla – tik jos dirbtinai apribotos. Valiutos kursas smarkiai skiriasi nuogrynųjų kainos, tačiau šie kursai susiję. Pagal šį kursą kiekvienas gali nusipirkti dolerių ir eurų savo banko kotiruotėmis (per jo mobiliąsias programėles) arba biržoje (per brokerio programėlę), tačiau galimybės juos valdyti yra stipriai apribotos. Tai primena sovietinių laikų anekdotą: „Sakykite, aš turiu teisę? – Turite. – Tai galiu? – Ne.“

Ką dabar daryti?

Ar verta pirkti dolerius ar eurus, atsižvelgiant į tai, kad su puse pasaulio susipriešinusios Rusijos, remiantis oficialiomis prognozėmis, laukia apie 10  proc. ekonomikos smukimas ir jos valiuta anksčiau ar vėliau nusilps? Teoriškai atsakymas akivaizdus: žinoma, taip.

Bet praktiškai niekas dabar nežino, kaip vystysis situacija, pavyzdžiui, kas bus su rusiškos naftos embargu ir kokių žingsnių imsis šalies valdžia: ar pamažu atšauks apribojimus, ar atvirkščiai – ims taikyti naujus. Tada neaišku, ar bus galima atsiimti nusipirktą valiutą, pervesti pinigus į kitą banką arba užsienį, ar net tiesiog parduoti, jeigu valiuta pabrangs.

Rusai dar nepamiršo laikų, kada buvo itin populiaru santaupas laikyti grynaisiais ir būtent doleriais. Čikagos universiteto ir Aukštosios ekonomikos mokyklos profesorius Konstantinas Soninas ir dabar pataria santaupas laikyti užsienio valiuta: „Pirkti dolerius arba eurus ir laikyti juos patikimame banke, o dar geriau – seife, į kurį valstybei pažvelgti bus ne taip paprasta. Jeigu teks pirkti valiutą juodojoje rinkoje – tai vis viena geriau, nei santaupas laikyti rubliais.“

Visgi nors į seifą pažvelgti nėra paprasta, bet nėra ir neįmanoma. Tokiu atveju verta vadovautis senu „nedėti visų kiaušinių į vieną pintinę“ principu ir padalinti santaupas į dalis.

Rusams vertėtų turėti atsargų rubliais, iš kurių galėtų mėnesį kitą gyventi. Tam tinkamos ir kaupiamosios sąskaitos, iš kurių pinigų galima paimti, neprarandant procentų.

Naudinga turėti grynųjų saugioje vietoje. Rusams patariama turėti ir dolerių, ir eurų, nes jų kursas vis kinta: dar neseniai euras buvo 10 proc. brangesnis už dolerį, vėliau jų kursas vėl beveik susilygino.

Pinigai sąskaitoje irgi gali praversti, jei, pavyzdžiui, būtų įvedama apribojimų gryniesiems.

„Veikiausiai rublis kažkiek laiko dar liks tvirtas, o paskui nusilps. Galima pabandyti tuo pasinaudoti, tačiau toks žaidimas rizikingas, – „VPost“ sakė „Renaissance Capital“ Rusijos ir Nepriklausomų valstybių sandraugos šalims vyriausioji ekonomistė Sofia Donec. – Rinka veikia pagal taisykles, kurios gali kisti kiekvieną dieną. Indėliai doleriais gali virsti rubliais, o bankas gali juos konvertuoti ne pagal rinkos kursą.“

Parengta pagal istories.media.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.