Ž. Mauricas apie artėjantį laikotarpį: „Kai pakils palūkanų normos, pamatysime, kas maudėsi be kelnaičių“

Ekonomistai nesutinka, kada derėtų rimčiau kalbėti apie Ukrainos atstatymą ir ekonomikos gaivinimą: vieni mano, kad apie tai gali būti kalbama tik pasibaigus karštiems karo veiksmams, o kiti – kiek anksčiau. Visgi vieningai sutaria – valstybėms su išlaidomis šiuo metu reikia elgtis ypač atsargiai.

Ekonomistai aptarė, kas gali laukti Lietuvos ir pasaulio ekonomikų.<br>Lrytas.lt koliažas
Ekonomistai aptarė, kas gali laukti Lietuvos ir pasaulio ekonomikų.<br>Lrytas.lt koliažas
Ekonomistai aptarė, kas gali laukti Lietuvos ir pasaulio ekonomikų. <br>T.Bauro nuotr.
Ekonomistai aptarė, kas gali laukti Lietuvos ir pasaulio ekonomikų. <br>T.Bauro nuotr.
Ekonomikos forumo „Lietuvos Davosas“ akimirkos.<br>T.Bauro nuotr.
Ekonomikos forumo „Lietuvos Davosas“ akimirkos.<br>T.Bauro nuotr.
E.Eigirdas.<br>T.Bauro nuotr.
E.Eigirdas.<br>T.Bauro nuotr.
Ekonomikos forumo „Lietuvos Davosas“ akimirkos.<br>T.Bauro nuotr.
Ekonomikos forumo „Lietuvos Davosas“ akimirkos.<br>T.Bauro nuotr.
Ekonomistai aptarė, kas gali laukti Lietuvos ir pasaulio ekonomikų.<br>T.Bauro nuotr.
Ekonomistai aptarė, kas gali laukti Lietuvos ir pasaulio ekonomikų.<br>T.Bauro nuotr.
Ekonomikos forumo „Lietuvos Davosas“ akimirkos.<br>T.Bauro nuotr.
Ekonomikos forumo „Lietuvos Davosas“ akimirkos.<br>T.Bauro nuotr.
Ekonomikos forumo „Lietuvos Davosas“ akimirkos.<br>T.Bauro nuotr.
Ekonomikos forumo „Lietuvos Davosas“ akimirkos.<br>T.Bauro nuotr.
Ekonomistai aptarė, kas gali laukti Lietuvos ir pasaulio ekonomikų.<br>T.Bauro nuotr.
Ekonomistai aptarė, kas gali laukti Lietuvos ir pasaulio ekonomikų.<br>T.Bauro nuotr.
Ekonomikos forumo „Lietuvos Davosas“ akimirkos.<br>T.Bauro nuotr.
Ekonomikos forumo „Lietuvos Davosas“ akimirkos.<br>T.Bauro nuotr.
Ekonomistai aptarė, kas gali laukti Lietuvos ir pasaulio ekonomikų.<br>T.Bauro nuotr.
Ekonomistai aptarė, kas gali laukti Lietuvos ir pasaulio ekonomikų.<br>T.Bauro nuotr.
Ekonomikos forumo „Lietuvos Davosas“ akimirkos.<br>T.Bauro nuotr.
Ekonomikos forumo „Lietuvos Davosas“ akimirkos.<br>T.Bauro nuotr.
Ž.Mauricas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Ž.Mauricas.<br>V.Skaraičio nuotr.
M.Dubnikovas.<br>V.Skaraičio nuotr.
M.Dubnikovas.<br>V.Skaraičio nuotr.
N.Mačiulis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
N.Mačiulis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (15)

Lrytas.lt

May 25, 2022, 11:41 AM, atnaujinta May 25, 2022, 12:09 PM

Taip pat prieita išvados, kad apie Ukrainos atstatymą dar nebus rimtai diskutuojama bent kelerius ateinančius metus. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis paragino pagalvoti apie bazinę ekonomikos logikos klaidą: tu galvoji, kad išdauži langą, o jį pakeitęs nauju manai, kad sukuri bendrąjį vidaus produktą (BVP). 

Gali tekti rinktis mažesnį blogį

Kaip ekonomikos forume „Lietuvos Davosas“ kalbėjo N.Mačiulis, vien to, kad bazinės palūkanų normos kils 2–3 proc., neužteks ekonomikai sustabdyti. Reikėtų nepamiršti, kad turime energetikos, maisto kainų šoką Europoje ir JAV. Anot jo, tai gali tiesiogiai ir netiesiogiai slopinti rinkas.

Tad vienu metu turime keturis nemažus šokus: energetinių išteklių krizę, kainų šoką ir maisto produktų kainų šoką bei palūkanų normų kilimą, dėstė ekonomistas. Tokių šokų gali užtekti, kad būtų sustabdytas ekonomikos augimas.

„JAV ekonomikos ir mūsų ekonomikos perkaitimas ir infliacijos sumažinimas, gali vykti tiktai sukuriant recesiją“, – dalijosi įžvalgomis N.Mačiulis. Jis pabrėžė, kad dabartinė infliacija didesne dalimi susijusi su ekonomikos perkaitimu, mažesnė – su žaliavomis.

„Manau, kad centriniai bankai yra susijaudinę ne dėl to, kad apie pusmetį vėlavo normalizuoti pinigų politiką ir spausdino pinigus bei laikė žemas ir neigiamas palūkanas. Kad tą situaciją išspręstų, reikia sukelti recesiją“, – apie infliacijos sutramdymą aiškino diskusijos dalyvis.

Visgi jis pateikė ir idealų scenarijų: gali būti, kad keliant bazinių palūkanų normas pavyks sustabdyti ekonomikos augimą, taip išvengiant recesijos ir sumažinant infliaciją. Tik tokia timybė nėra didelė, sakė N.Mačiulis.

Pasak pašnekovo, šalių centriniai bankai tokiose situacijose neretai persistengia, tad pats ekonomistas nėra nusiteikęs pozityviai.

„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas antrino, kad tiesos akimirka artėja. Reikia suvokti, kad pandemija nebuvo krizės išvengimas, tai buvo nukėlimas ateičiai, dėstė jis. „Kai pakils palūkanų normos, tai pamatysime, kas maudėsi be kelnaičių“, – situaciją palygino pašnekovas.

Jis teigė, jog būsto rinkos įverčiai Europoje yra dar „egzotiškesni“ nei akcijų rinkose: būsto kainų ir būsto nuomos kainų santykis ypač didelis. Visgi Lietuva dar taip blogai neatrodo. Anot ekonomisto, tai galima pritaikyti Prancūzijai, Beniliukso šalims ar Pietų Europai, kurios valdžios per pandemiją ypač išlaidavo ir tai daro iki šiol.

Kadangi kitais metais euro zonoje prognozuojama 2–3 proc. infliacija, Ž.Mauricas svarstė, kad Lietuvai nereikėtų sukurti papildomų infliacijos, nekilnojamojo turto ar valdžios sektoriaus išlaidų burbulų.

„Jei mes išsipūsime ir ateisime į nuokalnę, tai didės tikimybė, kad nusileisime kiečiau“, – sakė jis. Visgi ekonomistas patikino, kad Lietuvos Vyriausybė kol kas laikosi visai neblogai – mat kitos valstybės išlaidauja dar labiau.

Tuo metu finansų analitiko Mariaus Dubnikovo teigimu, kalbant apie problemų sprendimą, į rinkas įliejant pinigus, vertėtų pradėti nuo 2020 m., kai prasidėjo koronavirusas. Kaip sakė forumo dalyvis, jis asmeniškai tikėjosi, kad tai bus įprasta ekonominė krizė ir taps dešimtąja nuo Antrojo pasaulinio karo.

Bet tai neįvyko dėl to, kad į rinką buvo įlieta virš 20 trilijonų dolerių, kurie „paspyrė skardinę į priekį ir ji nuriedėjo ganėtinai garsiai ir toli“. „Dabar vėl grįžtame prie tos pačios skardinės ir kyla klausimas – ką daryti“, – teigė jis.

Jei nebūtų karo, turėtume nuosekliai didėjančią infliaciją, palūkanų normas, sakė finansų analitikas. Vis tik nutiko taip, kad šie procesais susispaudė į trumpesnį periodą.

„Galvoju, kad recesiją matysime ir pakankamai greitai“, – prognozavo pašnekovas. M.Dubnikovo teigimu, tai rodo ir JAV ekonomikos augimo sulėtėjimas.

„Turėsime panerti į recesiją. Tai bus ilgiausias teigiamas ekonominis ciklas per šimtą metų, tad stabtelėjimo reikia, kad normalizuotųsi kainos“, – komentavo M.Dubnikovas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad tai gali sukelti dar daugiau sunkumų pačiam verslui. 2023 m., kai infliacija turėtų būtų mažesnė, žmonės turės didesnius lūkesčius ir savo gerovę lygins su 2022 m. Tai gali tapti problema – mat verslai negalės mokėti didesnių algų.

Apie Ukrainos atstatymą galvoti reikia vėliau?

Ekonomistai vystė idėją, ar Ukrainos, Lietuvos ir Europos ekonomikos gyvybingumo palaikymui padėtų Maršalo planas, kuriuo būtų įlietas trilijonas eurais ar doleriais. „Ukrainai jo gal ir reikia, bet Europos aljanso tai negaivintų – dar labiau kaitintų“, – pateikė pastebėjimą N.Mačiulis.

„Mes turime daug dešimtmečių nematytą situaciją, kai dėl žaliavų, įvairiausių komponentų, darbuotojų trūkumo ir milžiniškos paklausos, pasiūla nepasiveja“, – atkreipė dėmesį pašnekovas. Anot jo, papildomos išlaidos, tarkime, biudžeto deficitai ar Ukrainos atstatymas, sukeltų dar didesnes įtampas ir infliaciją. Pirmiausia reikėtų užbaigti karą, o tada kalbėti apie atstatymą, patikino ekonomistas.

„Jei Europoje bus recesija, tai iš recesijos išeisime ne atstatinėdami Europą, bet bus garsiau kalbama, kad pirmiausia reikia padėti sau“, – aiškino pašnekovas.

Neabejoju, kad apie tai bus kalba, tad nereikėtų dėti daug lūkesčių į mąstymą, kad Maršalo ar kitokie planai gali padėti Europai, teigė jis. Ekonomisto tikinimu, kadangi mes esame arčiau Ukrainos, tik mes esame ir suinteresuoti – Vakaruose nuotaikos įvairios. Kol kas sunku prognozuoti, koks tikėtinas scenarijus ateityje.

2027 m. tikėtina, kad Ukrainą jau atstatinėsime, pabrėžė M.Dubnikovas. „Dažnai suvokiame Ukrainą kaip milžinišką šalį, bet ji yra milžiniška šalis su didžiuliais poreikiais“, – dėstė jis. Kaip akcentavo M.Dubnikovas, reikia suvokti, kiek tam reikės žaliavų – ne vien stiklo, kad būtų atstatyti išdaužyti langai.

Tai generuos didžiulę paklausą, kuri gali paskatinti naujų darbuotojų paklausą, prekių paklausą. Visgi finansų analitikas atkreipė dėmesį, kad šis karas turės kelias fazes: karštąją fazę, kai žudomi žmonės, ir ekonominę fazę. Tai nebus šių ar kitų metų klausimas, akcentavo ekonomistas.

Jei ekonomikos lėtėjimas neišvengiamas, tai turės įtaką Lietuvos sektoriams, kurie yra „iššokę aukščiau bambos“, atkreipė dėmesį Ž.Mauricas. Dabar lūkesčius turime nemažus, tačiau svarbu suvokti, kad kuo didesnis lūkesčių ir realybės atotrūkis, tuo gali giliau kristi ekonomika.

„Karas suvienija, o pinigai išskiria“, – mintimi pasidalijo ekonomistas. Jis tai aiškino tuo, jog Lietuvoje matysime, kad mūsų iššūkiai nedingo, todėl reikės grįžti prie ilgalaikio verslų konkurencingumo užtikrinimo.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.