Lietuvos įmonių atsisveikinimas su Rytais – skausmingas: pasitraukė ir ta, kurios gamybos marškinėlius vilkėjo A. Lukašenka

Prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje daugelis Rytuose dirbančių įmonių pasijuto lyg ant adatų ir ėmė skubiai dairytis verslo pirkėjų. Tai tęsiasi iki šiol, todėl nemaža dalis šalies bendrovių tebeveikia pavojingose rinkose.

Prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje daugelis Rytuose dirbančių įmonių pasijuto lyg ant adatų ir ėmė skubiai dairytis verslo pirkėjų.<br>Lrytas.lt koliažas.
Prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje daugelis Rytuose dirbančių įmonių pasijuto lyg ant adatų ir ėmė skubiai dairytis verslo pirkėjų.<br>Lrytas.lt koliažas.
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio kontroliuojama „Vičiūnų grupė“ neseniai buvo linksniuota bene daugiausia, nes ilgai delsė priimti sprendimą trauktis iš Rusijos rinkos.<br>D.Umbraso nuotr.
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio kontroliuojama „Vičiūnų grupė“ neseniai buvo linksniuota bene daugiausia, nes ilgai delsė priimti sprendimą trauktis iš Rusijos rinkos.<br>D.Umbraso nuotr.
Mažiau nei prieš 7 metus Baltarusijos diktatorius A.Lukašenka ir jo sūnus dėvėjo olimpinės rinktinės marškinėlius, kuriuos pasiuvo Lietuvos bendrovė „Audimas“.<br>LR archyvo nuotr.
Mažiau nei prieš 7 metus Baltarusijos diktatorius A.Lukašenka ir jo sūnus dėvėjo olimpinės rinktinės marškinėlius, kuriuos pasiuvo Lietuvos bendrovė „Audimas“.<br>LR archyvo nuotr.
Rusijos alkoholio prekybos portaluose iki šiol galima rasti putojančio vyno, kurio kilmės šalis – Lietuva.<br>Ekrano nuotr.
Rusijos alkoholio prekybos portaluose iki šiol galima rasti putojančio vyno, kurio kilmės šalis – Lietuva.<br>Ekrano nuotr.
Siena su Baltarusija užsidarė ne tik mūsų šalies verslui. Suomijos kompanija „Olvi“ paskelbė nutraukianti veiklą pas kaimynus, nors ten ji valdė didžiausią alaus daryklą, kuriai vadovavo lietuvis A.Mikšys.<br>LR archyvo nuotr.
Siena su Baltarusija užsidarė ne tik mūsų šalies verslui. Suomijos kompanija „Olvi“ paskelbė nutraukianti veiklą pas kaimynus, nors ten ji valdė didžiausią alaus daryklą, kuriai vadovavo lietuvis A.Mikšys.<br>LR archyvo nuotr.
Akcininkų teigimu, Baltarusijoje senokai veikiančiam prekybos tinklui „Mart Inn“ šiuo metu ieškoma pirkėjo.<br>LR archyvo nuotr.
Akcininkų teigimu, Baltarusijoje senokai veikiančiam prekybos tinklui „Mart Inn“ šiuo metu ieškoma pirkėjo.<br>LR archyvo nuotr.
Prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje daugelis Rytuose dirbančių įmonių pasijuto lyg ant adatų ir ėmė skubiai dairytis verslo pirkėjų.<br>LR archyvo nuotr.
Prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje daugelis Rytuose dirbančių įmonių pasijuto lyg ant adatų ir ėmė skubiai dairytis verslo pirkėjų.<br>LR archyvo nuotr.
Prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje daugelis Rytuose dirbančių įmonių pasijuto lyg ant adatų ir ėmė skubiai dairytis verslo pirkėjų.<br>Pranešimo autorių nuotr.
Prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje daugelis Rytuose dirbančių įmonių pasijuto lyg ant adatų ir ėmė skubiai dairytis verslo pirkėjų.<br>Pranešimo autorių nuotr.
Praėjusių metų liepos mėnesį „Linas Agro Group“ užbaigė „KG Group“ įmonių grupės įsigijimą – nusipirko bendrovių „Kauno grūdai“, Kaišiadorių paukštyno, Vilniaus paukštyno ir su jomis susijusių įmonių kontrolinius akcijų paketus.<br>Lrytas.lt archyvo nuotr.
Praėjusių metų liepos mėnesį „Linas Agro Group“ užbaigė „KG Group“ įmonių grupės įsigijimą – nusipirko bendrovių „Kauno grūdai“, Kaišiadorių paukštyno, Vilniaus paukštyno ir su jomis susijusių įmonių kontrolinius akcijų paketus.<br>Lrytas.lt archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

May 26, 2022, 9:17 PM, atnaujinta May 27, 2022, 9:56 AM

Kauno mero Visvaldo Matijošaičio kontroliuojama „Vičiūnų grupė“ neseniai buvo linksniuota bene daugiausia, nes ilgai delsė priimti sprendimą trauktis iš Rusijos rinkos.

Tai ypač kirto įmonės įvaizdžiui. Kitos šalies bendrovės, turėjusios ar tebeturinčios verslus Rusijoje ir Baltarusijoje, socialiniuose tinkluose buvo minimos rečiau.

Tačiau kai kurios šiose rinkose buvo spėjusios įsitvirtinti.

Skuba pardavinėti

Viena iš didžiojo ketverto pasaulio audito kompanijų EY, vadovaujanti „Vičiūnai Group“ verslo Rusijoje pardavimo procesui, sudarė ilgąjį galimų fabriko Rusijos Kaliningrado srityje ir logistikos verslo pirkėjų sąrašą.

Jame – per 30 įmonių iš viso pasaulio. Etapais vykdomą procesą ketinama užbaigti ir pardavimo sutartį pasirašyti maždaug per du mėnesius.

„Kandidatų skaičius neturėtų stebinti – dauguma rinkos žaidėjų puikiai supranta, kad verslas parduodamas skubiai, todėl atsiranda galimybė įsigyti labai gerai organizuotą ir 20 metų sėkmingai plėtotą verslą.

Tokia konkurencija leidžia tikėtis, kad procesas bus sėkmingas ir „Vičiūnai Group“ visiškai pasitrauks iš Rusijos rinkos“, – sakė „Vičiūnai Group“ valdybos narys Dainius Matijošaitis.

Pasak jo, susidomėjimą pareiškė įmonės iš Kinijos, Tailando, Rusijos, Vietnamo, Indijos, Pietų Korėjos ir kelių Vidurinių Rytų šalių. Yra ir keli pasiūlymai iš Europos. Nupirkti fabriką nori nemažai maisto perdirbėjų; yra ir didelių prekybos tinklų atstovų.

Kur kas smulkesnį fabriką Kaliningrado srityje turinti pagardų gamybos bendrovė „Daumantai LT“ irgi skelbia, kad jo pardavimo procesas jau eina į pabaigą.

„Nutraukėme visą komercinę veiklą ir žaliavų tiekimą, tačiau 100 procentų sustabdyti veiklos negalime, nes nevaldome 100 proc. įmonės akcijų, tik 65 proc., todėl pasirinkome kelią jas parduoti“, – sakė įmonės „Daumantai LT“ vadovas Saulius Grinkevičius.

Jau parsivežė įrangą

2015-ųjų rugpjūtį Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka demonstravo savo raumenis – vilkėdamas lietuviškus sportinius marškinėlius po savo rezidenciją vedžiojo šalyje tuo metu viešėjusį Pakistano premjerą Nawazą Sharifą.

Tokius pat marškinėlius dėvėjo ir jo jauniausias sūnus Nikolajus. Tuos marškinėlius, skirtus Baltarusijos olimpinei rinktinei, anuomet siuvo Kauno sporto ir laisvalaikio drabužių gamybos įmonė „Audimas“ (nuo 2021-ųjų – „Audimas Supply“).

A.Lukašenka, kaip Baltarusijos olimpinio komiteto prezidentas, užsitempė šiuos marškinėlius, ko gero, net nesidomėjęs, kas jų gamintojas.

Prieš septynerius metus Lydoje jau veikė „Audimo“ gamykla, kurioje dirbo apie 100 žmonių. Kalbėta ir apie firminių parduotuvių tinklo kūrimą Baltarusijoje. O koks tos gamyklos likimas dabar?

„Užsakomosios gamybos bendrovė „Audimas Supply“ veiklą Baltarusijoje yra nutraukusi – šį sprendimą bendrovė priėmė vos prasidėjus karui. Šiuo metu vyksta siuvimo cecho Lydoje turto pardavimo procesas. Jį planuojame užbaigti artimiausiu metu.

Jau pasirašyta sutartis dėl visų įmonės darbuotojų perėjimo į kitą lokaliai veikiančią įmonę. Visa įranga, priklausanti „Audimas Supply“ bendrovei, yra grąžinta į Lietuvą“, – sakė „Audimas Suppy“ direktorė Inga Dumbliauskienė.

Pasak jos, traukiantis iš Baltarusijos kol kas nesklandumų nekilo – atliktos visos privalomos procedūros ir informuotos visos atsakingos institucijos.

„Baltarusijos gamyklos veiklos apimtis, palyginti su kitomis įmonės gamybos vietomis, buvo santykinai nedidelė. Prarastus gamybos pajėgumus Baltarusijoje „Audimas Supply“ kompensuos išplėsdamas veiklą Lietuvoje ir kitose šalyse“, – paaiškino I.Dumbliauskienė.

Akcijas jau pardavė

Verslą Rusijoje turėjusi koncerno „Icor“ bendrovė „City Service“ šią savaitę paskelbė, kad tenykštė įmonė jau parduota.

Lietuvos kompanija valdė daugiabučių priežiūra Sankt Peterburge besiverčiančios įmonės 100 proc. akcijų, o ten uždirbtas pelnas siekdavo kelis milijonus eurų per metus.

„Išėjimas iš rinkos buvo labai sudėtingas. Sandoris sudarytas įgyvendinant grupės sprendimą nutraukti veiklą Rusijoje. Po jo „City Service“ šioje šalyje verslo nebeturi“, – teigiama portalui vz.lt atsiųstame komentare.

Gėrimai – lietuviški?

Tačiau lietuviško verslo pėdsakų Rusijoje galima aptikti iki šiol. Pavyzdžiui, šios šalies internetiniame vyno prekybos portale winestyle.ru bei kituose ir dabar siūloma daugybė „Bosca“ ženklu pažymėtų vyno ar putojančio vyno rūšių.

Vyno gamykla „Bosca-Rus“ nuo 2009 metų veikia Ufos mieste. Pusė šios gamyklos akcijų priklauso Italijos kompanijai „Bosca“, kuri taip pat valdo „Boslita ir Ko“ įmonę Kaune.

„Mes neturime jokios gamyklos Rusijoje“, – teigė bendrovės „Boslita ir Ko“ rinkodaros ir pardavimų direktorius Audrius Sekliuckis.

Išties „Bosca-Rus“ akcijas valdo Italijos kompanija. Tačiau akivaizdu, kad ne be pagalbos iš Lietuvos. Pavyzdžiui, dar 2015 metais advokatų kontora „Motieka & Audzevičius“ skelbė, kad padėjo Italijos bendrovei „Bosca“ padidinti akcijų paketą Rusijos įmonėje iki 50 proc. Kita vertus, portaluose ir šiuo metu siūloma gėrimų, ties kuriais nurodyta kilmės šalis – Lietuva.

Atnaujino pardavimą

Nemenku galvos skausmu dabartiniams savininkams tapo bendrovės „Kauno grūdai“ 2006 metais Baltarusijoje įkurta antrinė įmonė – papildų pašarams gamykla „Belfeed“, mat į šią gamyklą kartu su kauniečiais buvo investavęs ir jos partneris Rusijoje.

„Baltarusiams svarbu, kad produkcija būtų pagamina jų šalyje“, – anuomet apie investicijas aiškino tuometis „Kauno grūdų“ valdybos pirmininkas Tautvydas Barštys.

2011-aisiais – krizės metais – buvo skelbiama, kad „Kauno grūdų“ eksportas į Baltarusiją sudarė apie 10–15 proc. apyvartos, o su „Belfeed“ tuo metu prekiauta pagal trišalę mainų sutartį: ši kompanija tiekė žaliavas, iš kurių buvo gaminami papildai.

Tačiau „Kauno grūdai“ su „Belfeed“ atsiskaito ne pinigais, o paukštiena. Pastaroji iš Baltarusijos eksportuojama į Rusiją, o tenykščiai pirkėjai atsiskaitydavo pinigais.

Praėjusių metų liepos mėnesį „Linas Agro Group“ užbaigė „KG Group“ įmonių grupės įsigijimą – nusipirko bendrovių „Kauno grūdai“, Kaišiadorių paukštyno, Vilniaus paukštyno ir su jomis susijusių įmonių kontrolinius akcijų paketus.

„Įmonės „Belfeed“ seniai nebėra, vietoj jos veikia bendrovė „Belfeed Agro“. „Linas Agro“ jau pernai gruodį buvo paruošusi ją parduoti.

Jau buvo atsiradusių ir pirkėjų, bet karas viską nutraukė. Ko gero, jie buvo iš tų, kurie dėl Vakarų sankcijų prarado pinigus.

Pastaruoju metu atsirado kitų pirkėjų, ir šiuo metu procesas tęsiamas. Viliamės, kad iki finansinių metų pabaigos „Belfeed Agro“ mums pavyks parduoti, kaip ir visas kitas antrines įmones, kurias „KG Group“ turėjo Rusijoje ir Baltarusijoje“, – paaiškino „Linas Agro“ atstovė Jorinta Zolubaitė.

Tai padaryti nėra taip paprasta, nes „KG Group“ nebuvo vienintelė savo antrinių įmonių valdytoja, kai kuriais atvejais tai darė kartu su T.Barščio holdingu.

Pasak J.Zolubaitės, tai paini struktūra, kurią dabar ir bandoma išnarplioti. Kad būtų galima parduoti tas įmones, reikia, jog jų vienintelis akcininkas būtų „Linas Agro“.

„Pardavimas yra vienintelis patikimas kelias atsikratyti tų įmonių, nes likviduoti jas Baltarusijoje, kaip ir Rusijoje, būtų labai sudėtinga.

Paprastai veiklą nutraukiančių įmonių vadovai tose šalyse atsiduria kalėjimuose, esą jie tyčia jas privedė prie tyčinio bankroto“, – pažymėjo J.Zolubaitė.

Apsisprendė trauktis

Aiškėja ir Baltarusijoje veikiančio mažmeninės prekybos tinklo „Mart Inn“ likimas.

Tiesioginė „Mart Inn“ tinklo valdytoja – nuo 2011-ųjų veikianti lietuvių įkurta įmonė „Ordeta“. Šios lietuvių įkurtos įmonės akcininkai keitėsi 2015-ųjų spalį. Iki jo „Ordetos“ akcijos priklausė Gintarui Marcinkevičiui, Andriui Stonkui, fondui „Private Equity Fund I“.

Po kelias akcijas turėjo dar pora asmenų.

2015-aisiais 13 proc. „Ordetos“ akcijų įsigijo Dainiaus Dundulio bendrovė „Rivona“. Nuo to laiko ji ir minėtas fondas, priklausantis investicijų bendrovei „Lords LB Asset Management“, tapo tinklo „Mart Inn“ Baltarusijoje valdytojais.

13 proc. „Ordetos“ akcijų turinčios „Rivonos“ įtaka pagrindinio akcininko sprendimams nublanko. Registrų centro dokumentai liudija, kad 2019 m. balandį „Rivona“ akcininkų susirinkimuose nebedalyvavo.

„Lietuviškos įmonės veikloje nebedalyvauju jau ketverius metus. Nematau prasmės. Turint 13 proc. akcijų neįmanoma daryti įtakos kito akcininko sprendimams. Jau prieš ketverius metus laikiausi nuostatos, kad „Mart Inn“ tinklą reikia parduoti. Manau, kad pavėluota tai padaryti“, – sakė D.Dundulis.

„Lietuvos ryto“ duomenimis, fondo „Private Equity Fund I“ investuotojai pritarė sprendimui nutraukti veiklą Baltarusijoje. Apie šį sprendimą šių metų pradžioje buvo informuota ir Lietuvos banko Priežiūros tarnyba.

„Dėl Rusijos ir Baltarusijos vykdomos agresijos prieš Ukrainą nebematome savo verslo ateities Baltarusijoje“, – sakė fondo valdytojas Artūras Šilinis.

Veiklą jau sustabdė

Su Rusija visus verslo santykius jau karo pradžioje nutraukę „Kesko Senukai“ gegužės pradžioje pranešė, kad sustabdė veiklą Baltarusijoje ir traukiasi iš šios šalies prekybos tinklo OMA akcininkų.

Šiuo metu vyksta Suomijos ir Lietuvos įmonės „Kesko Senukai“ netiesiogiai valdomo 50 proc. OMA akcijų paketo pardavimo procesas, jį užbaigti planuojama per artimiausius mėnesius.

Kesko Senukai“ pranešė visus prekybinius ryšius su OMA – ir pirkimus, ir eksportą – nutraukusi balandį. Bendrovė jau karo pradžioje visame savo prekybos tinkle Baltijos šalyse sustabdė rusiškų ir baltarusiškų prekių pirkimą.

„Kesko Senukų“ akcijas lygiomis dalimis valdo Suomijos koncernas „Kesko“ ir Lietuvos investuotojas Artūras Rakauskas.

Baldų nebegamina

Nemažai kaimyninėje šalyje, kuri talkina Rusijai agresijos prieš Ukrainą metu, buvo investavusios ir didžiausios šalies baldų gamybos įmonės. Tačiau VMG ir SBA grupės dėl karo jau kovo pradžioje pranešė sustabdžiusios baldų gamybos įmonių veiklą Baltarusijoje. Tarptautinė investicinė VMG grupė šioje šalyje veikė nuo 2008 metų kartu su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku.

Investuotojui Sigitui Paulauskui priklausanti VMG grupė šiuo metu vienija 27 įmones, kuriose dirba per 5 tūkst. darbuotojų. Daugiau nei 90 proc. grupės produkcijos eksportuojama į daugiau kaip 40 pasaulio šalių.

Baltarusijos Mogiliavo mieste įsikūrusi SBA baldų gamybos įmonė „Mebelain“ kovo pradžioje taip pat sustabdė veiklą. Joje dirbo per 800 žmonių.

Verslininko Arūno Martinkevičiaus valdomo koncerno SBA grupei priklauso 30 įmonių, kuriose dirba daugiau kaip 5 tūkst. darbuotojų.

Prekyba su režimais yra kenksminga

Prekyba su tokiomis autoritarinių režimų valdomomis šalimis kaip Rusija ir Kinija kenkia Vakarų saugumui.

Taip Pasaulio ekonomikos forume Davose pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Pasak J.Stoltenbergo, Rusijos Ukrainoje sukeltas karas parodė, kaip dėl ekonominių ryšių su autoritariniais režimais gali kilti problemų.

Jis turėjo galvoje Europos Sąjungos rusiško iškastinio kuro importą (jo 100 proc. jau yra atsisakiusi Lietuva) ir Kinijos vykdomą 5G tinklų plėtrą.

„Turime pripažinti, kad mūsų ekonominiai sprendimai daro įtaką mūsų saugumui. Laisvė yra daug svarbesnė už laisvąją prekybą“, – tikino J.Stoltenbergas.

„Dabar kalbame apie Rusiją, tačiau kartu ir apie Kiniją – dar vieną autoritarinį režimą, kuris nepuoselėja tokių pat vertybių kaip mes ir pažeidžia taisyklėmis grįstą tarptautinę tvarką“, – aiškino J.Stoltenbergas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.