„Tačiau, mano nuomone, būtų klaidinga teigti, kad mažmeninės prekybos stagnaciją Lietuvoje lėmė kylančios kainos ir jų poveikis Lietuvos vartotojų perkamajai galiai – esminės įtakos turėjo aukšta bazė, t.y. tas faktas, kad šių metų balandžio mažmeninės prekybos rodiklius lyginame su itin sparčiu praėjusių metų balandžio mėnesio augimu.
2021 m. balandį mažmeninės prekybos be auto ir degalų pardavimo apimtys padidėjo 35,4 proc., tad šių metų rodiklį lyginame su super aukštu praėjusių metų rezultatu.
Keli pastebėjimai apie Lietuvos mažmeninės prekybos rodiklius balandį:
• Nuo pat 2022 m. pradžios mažėja mažmeninės prekybos maisto ir tabako prekėmis apimtys. Šių metų balandį šioje kategorijoje fiksuotas 2,3 proc. nuosmukis. Bet tuo pačiu metu 2022 m. kovą ir balandį maitinimo ir gėrimų teikimo (restoranų ir kavinių) pardavimo apimtys augo atitinkamai +127 proc. ir +124,5 proc.
Tai reiškia, kad Lietuvos vartotojai mažiau maisto perka parduotuvėse, bet daugiau pinigų leidžia restoranuose ir kavinėse. Toks spartus restoranų ir kavinių apyvartos augimas rodo, kad kylančios kainos fundamentaliai nepakirto Lietuvos vartojimo.
• Mažmeninės prekybos ne maisto prekėmis apimtys sulėtėjo nuo 15,5 proc. kovą iki 3,2 proc. balandį. Vėlgi, nepamirškime apie bazės efektą – praėjusių metų balandį mažmeninės prekybos ne maisto prekėmis apimtys išaugo 64 proc.
Šių metų balandį metinis mažmeninės prekybos tekstilės prekėmis augimas siekė 38,6 proc. – panaikinus COVID-19 apribojimus ir gyvenimui sugrįžus į normalų ritmą, gyventojai aktyviai perka drabužius nepaisant kylančių kainų. Tai – dar vienas požymis, kad infliacija kol kas nepakirto Lietuvos vartojimo.
• 2022 m. balandį garso ir vaizdo įrangos, baldų, apšvietimo įrangos pardavimai nukrito 2,7 proc.; IT, kultūros, poilsio prekių, laikrodžių, juvelyrinių prekių pardavimai nukrito 0,1 proc. Bet – nepamirškime, kad 2021 m. balandį šiose kategorijoje buvo fiksuotas +82,8 proc. ir +77,3 proc. prieaugis.
Vėlgi – didelės įtakos šių metų sulėtėjimui turi bazės efektas. Taip, galbūt dalis vartotojų pradeda vengti ne pirmo būtinumo prekių pirkinių, bet kol kas tai nėra masinis reiškinys, t.y. tai nėra pagrindinis faktorius, dėl kurio nukrito pardavimai šiose mažmeninės prekybos kategorijose.
• 2022 m. kovą ir balandį mažmeninė prekyba internetu sumažėjo atitinkamai -7,2 ir -12,3 proc. Bet tai yra labiausiai susiję su post-Covid laikotarpiu – pirkėjai sugrįžo į fizines parduotuves ir mažiau perka internetu.
Tai, kad kol kas infliacija nepakirto Lietuvos vartojimo, rodo ne tik spartus restoranų ir kavinių apyvartos augimas (+127 ir +124 proc. šių metų kovą ir balandį), bet ir Lietuvos statistikos departamento atliekamos vartotojų apklausos.
Pavyzdžiui, šių metų gegužę Lietuvos vartotojų nuomonė apie finansų perspektyvas buvo stabili, Lietuvos vartotojų ketinimai leisti pinigus stambesnės prekėms taip pat buvo stabilūs“, – savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašė A.Izgorodinas.
