Per pastaruosius dvejus metus stiklo pakuočių surinkimo apimtis augo 22 proc. – iki 33 tūkst. tonų, bet pakuočių tvarkymo organizacijos ragina neužmiršti gyventojų švietimo ir edukacijos.
„Stiklo taros rūšiavimas ir surinkimas auga, nes sistema plėtėsi – gyventojai turi taromatus, nenaudojamus butelius ir stiklainius gali išmesti į stiklo konteinerius prie privačių namų ar daugiabučių, o tinklo plėtra leidžia siekti norimų rezultatų“, – teigia Kęstutis Pocius, VšĮ „Žaliasis taškas“ vadovas.
Anot jo, šiuo metu Lietuvoje yra apie 450 tūkst. stiklo rūšiavimo konteinerių, taigi šalis tampa žalesnė, draugiškesnė aplinkai ir tvarkingesnė. Pasak vadovo, beveik 100 tūkst. naujų stiklo konteinerių, kurie bus pristatyti individualių namų savininkams, per artimiausius dvejus metus leis padidinti individualių valdų savininkų stiklo rūšiavimą apie 30 proc. Į stiklo konteinerių plėtrą iki 2023 metų pabaigos „Žaliasis taškas“ ketina investuoti apie 2 mln. eurų.
Daugiabučių gyventojai turėtų pasitempti
Organizacijos duomenimis, 2021 metais Lietuvoje į prekybą pateko apie 70 tūkst. tonų stiklo pakuočių. Galima palyginti: vienas vilkikas su priekaba sveria apie 35 tonas, taigi iš viso kasmet į apyvartą patenka tiek stiklo, kiek sveria 2 tūkst. pilnai pakrautų vilkikų.
Norint sutvarkyti visą stiklą Lietuvoje, kiekvienas šalies gyventojas turėtų išrūšiuoti 25 kilogramus stiklo kasmet, o šiuo metu surūšiuoja apie 12,5 kilogramo.
„Individualių namų savininkai, kurie turi savo stiklo konteinerį, surūšiuoja ir padeda sutvarkyti beveik 100 proc. įsigyjamo stiklo pakuočių, daugiabučių tendencijos ne tokios geros. Tiesa ta, kad reikia ne tik plėsti konteinerių tinklą, bet ir toliau šviesti gyventojus apie rūšiavimo naudą, kad patogūs stiklo konteineriai yra ranka pasiekiami, o rūšiuodamas kiekvienas iš mūsų prisideda prie gamtos išsaugojimo“, – sako K.Pocius.
Jo nuomone, reikalingas ir švietimo įstaigų – mokyklų ir darželių įtraukimas, savivaldos dėmesys, taip pat įvairios nevyriausybinių organizacijų iniciatyvos. Gerinti stiklo surinkimo rodiklius taip pat turėtų padėti ir Seimo priimti teisės aktai, kurie suteikia atsakomybę atliekų rūšiavimo konteinerių infrastruktūra rūpintis savivaldybėms. Jos šiuo metu tiria gyventojų poreikius ir įrenginėja stiklo surinkimo konteinerius.
Užstato sistemos plėtra būtų per didelė našta
„Politiniu lygmeniu yra svarstymų plėsti užstato sistemą stiklui surinkti, bet tai nėra racionaliai pagrindžiama ir nėra naudinga nei vartotojams, nei gamintojams, nei ekonomikai, nei valstybei. Užstato sistema ir stiklo surinkimo konteineriai veikia paraleliai ir šiuo metu, kai tikslo jau siekiame įprastomis priemonėmis, o verslui bandoma nustatyti dar sunkesnį ir brangesnį kelią. Toks blaškymasis pakerta pasitikėjimą sprendimus priimančiomis institucijomis“, – teigia K.Pocius.
Pasak jo, nors į taromatus pavyksta surinkti daug plastikinių ir metalinių gėrimų pakuočių, stiklinių pakuočių atžvilgiu užstato sistema yra mažiau efektyvi – užsibrėžto 88 proc. rodiklio per 6 metus pasiekti nepavyko, atgal sugrįžta tik 85 proc. sistemoje dalyvaujančių stiklinių butelių.
Ekspertai įsitikinę, kad mažesnį, nei siekiama, surinkimą lemia stiklo pakuotės ribotas tinkamumas užstato sistemai.
„Stiklas dūžta ir sunkiai sveria, todėl žmonėms būna sunku nešti susikaupusius didesnius taros kiekius iki taromatų ir dalis jų pasirenka stiklo pakuotes mesti į šalia namų esančius konteinerius.
Surinkimo trūkumas išlieka stabilus kiekvienais metais, tad tai vertiname kaip ilgalaikę tendenciją“, – sako K.Pocius.
Pasak jo, PET buteliai, skardinės vidutiniškai sveria 15–50 g, o vienas stiklo butelis – vidutiniškai net 300–400 g. Tad vienas stiklinis butelis prilygsta 20 plastikinių butelių ir daliai žmonių tai fiziškai sunkus svoris gabenti iki parduotuvės.
„Šiuo metu Lietuvoje taip pat vyksta diskusijos dėl užstato sistemos plėtros. Mūsų vertinimu, efektyvu būtų toliau plėsti PET ir metalinių pakuočių surinkimą per taromatus, nes yra pakuočių, kurios neaišku kodėl nepatenka į sistemą, pavyzdžiui, alaus, vyno ir putojančio vyno PET ar skardinės pakuotės. Tačiau nuo stiklo pakuočių plėtros taromatuose reikėtų susilaikyti, kaip tai daro ir kitos Europos valstybės, nes ši plėtra nepadėtų pasiekti aplinkosauginių tikslų, o sąnaudas iškeltų neproporcingai daug.
Kitų šalių praktika rodo ir mūsų ekspertiniu vertinimu sunkias stiklo pakuotes gyventojams daug patogiau išmesti į šalia namų esantį stiklo konteinerį“, – sako K.Pocius.
Jam antrina ir „Gamtos ateities“ vadovas Karolis Šiaudkulis. Jis teigia, kad pastaraisiais metais vykdyta stiklo konteinerių tinklo plėtra duoda akivaizdžių rezultatų ir su ja galime pasiekti valstybės užsibrėžtus tikslus.
„Nuo 2016 m. Lietuva kartu su ES lėšomis stiklo rūšiavimo konteinerių plėtrai skyrė apie 30 mln. eurų. Konteinerinės sistemos plėtra leidžia surinkti vis daugiau stiklo pakuočių atliekų. Esame įsitikinę, kad su tolesne konteinerių sistemos plėtra per keletą metų galime pasiekti valstybės užsibrėžtą tikslą surinkti ir išrūšiuoti 70 proc. stiklo pakuočių ir tai padaryti gyventojams patogesniu būdu“, – tvirtina K.Šiaudkulis.
Kainuotų daug ir gyventojams, ir prekybininkams
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė priduria, kad plėsti stiklo pakuočių surinkimą per taromatus būtų komplikuota ir dėl ploto trūkumo pakuotes surenkančiose parduotuvėse.
„Plastikines ir skardines pakuotes labai lengva supresuoti, o stiklinių butelių nesuspausi, todėl jiems laikyti reikia daug vietos.
Tai kelia didelių iššūkių ne tik taromatų sistemai, bet ir butelius priimančioms parduotuvėms, ypač mažesnėms, kurios neturi tiek laisvo ploto nesupresuotoms atliekoms laikyti.
Be to, stiklo pakuočių atliekas priimančioms parduotuvėms iššūkių kelia ne tik ploto trūkumas, bet ir papildomas triukšmas, nemalonūs taros skleidžiami kvapai, didelis bendras stiklo pakuočių svoris, kurį darbuotojams tenka kilnoti“, – pasakoja R.Vainienė.
Ji taip pat priduria, kad užstato sistema yra ne tokia efektyvi stiklinių pakuočių atžvilgiu ir iš ekonominės pusės, gamintojams ir importuotojams šioje sistemoje stiklinio buteliuko sutvarkymas kainuoja 2–4 kartus daugiau nei PET ar metalinės pakuotės sutvarkymas.
Šios sąnaudos galiausiai vis tiek būtų perkeltos ant vartotojų pečių.
