Pinigus ne tik kaupia, bet ir įdarbina
Šių metų gegužę „General Financing banko“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktas šalies gyventojų nuomonės tyrimas parodė, kad santaupoms 5–10 proc. namų ūkio biudžeto atideda apie trečdalis apklaustųjų, ketvirtadalis atideda mažiau nei 5 proc., o likusieji – daugiau nei 10 proc.
Apie 40 proc. apklaustųjų savo santaupas įdarbina pensijų fonduose, 20 proc. gyventojų juos padeda į terminuotuosius indėlius, dalis investuoja į NT (12 proc.) ar akcijas (9 proc.), o trečdalis nedaro nieko – nei taupo, nei įdarbina turimus pinigus.
NT ir akcijas dažniau renkasi aukšto išsilavinimo gyventojai, pensijų fondus – 36–55 m. lietuviai, o štai terminuotuosius indėlius – vyresni nei 56 m.
„Vyresnieji indėlius renkasi todėl, kad turi daugiau sukauptų pinigų ir taip santaupas įdarbinti gana paprasta. Jauni žmonės pinigus dažniau išleidžia einamiesiems poreikiams: išsilavinimui, šeimos kūrimui, buto įsirengimui. Jaunimas dažnai ir skolinasi, nes savarankiško gyvenimo pradžia pareikalauja išties daug pinigų. Ir apskritai šiemet žmonės ima nemažai paskolų, skuba pirkti tam tikras prekes, nes po poros mėnesių jos jau gali būti brangesnės.
O vyresnio amžiaus žmonės vaikus dažnai jau užauginę, užima aukštesnes pareigas ir uždirba daugiau nei tik ką mokslus baigęs jaunimas. Jiems užtenka lėšų patenkinti savo pagrindinius poreikius, o nemažai pinigų jie yra ir sukaupę, tad dalį jų tiesiog padeda į indėlius“, – portalui lrytas.lt komentavo Mantas Gikys, „General Financing banko“ Iždo departamento vadovas.
Taip pat jis atkreipė dėmesį, kad didžiuosiuose bankuose šiuo metu palūkanos už indėlius yra labai žemos arba visai nemokamos, tačiau mažesniuose neretai siekia iki 2 proc.
„Didieji bankai tradiciškai turi indėlių perteklių, kurį jie turi padėti į Lietuvos banko sąskaitą ir už ją privalo mokėti.
Tuo tarpu mažesniuose bankuose dažniausiai nėra pertekliaus, todėl už juos gyventojams yra mokamos palūkanos“, – paaiškino situaciją M.Gikys, paminėdamas, kad, jei pinigai dedami į terminuotuosius indėlius, dažniausiai renkamasis vienerių metų laikotarpis, o sumos siekia nuo kelių iki keliasdešimt tūkstančių.
Pasak eksperto, indėliai visada buvo populiarūs, tačiau dabar jie vėl įgauna pagreitį. Vien šiame banke per paskutinius 12 mėn. indėliai išaugo apie 20 mln. eurų.
Jo manymu, terminuotieji indėliai gyventojus dažniausiai vilioja dėl mažos rizikos ir saugumo, kad pinigai nesudegs, o ir staigiai prireikus pinigų juos galima lengvai išsiimti. Kadangi gyventojų indėliai apdrausti valstybės įmonėje „Indėlių ir investicijų draudimas“, jie lygiai taip pat saugūs, kaip ir valstybės obligacijos, kurių pajamingumas trims keturiems metams nesiekia net 1,5 proc. Nutraukiant indėlį, kaip jis aiškino, vieni bankai pinigus grąžina tą pačią dieną, kiti – po savaitės ar dviejų. Išsiėmus pinigus iš indėlio anksčiau nei numatytas terminas, baudos nėra, tačiau sukauptos palūkanos prarandamos.
„Į NT investuoti mėgstama jau daugelį metų, o akcijas dažniau renkasi tie, kurie jaučiasi drąsiau prisiimdami esančias rizikas.
Bet, pavyzdžiui, dėl kriptovaliutų nuomonės yra prieštaringos. Man investavimas į jas atrodo lyg azartinis žaidimas. Taip, tai yra lankstu – nėra formalaus savininkų registro su pavardėmis, bet kriptovaliutos nėra tokios stabilios, kaip tikėtasi. Manyta, kad krentant akcijų vertėms kriptovaliutos bus kaip auksas, kuris visada išlaiko savo vertę. Bet dabar matome, kad kriptovaliutų vertė krito perpus, kai akcijų vertė nespėjo nukristi net ketvirtadaliu“, – apie didesnę riziką kalbėjo „General Financing banko“ atstovas.
Kaip sutaupyti to dar nedarantiems
„Vilnius Tech“ Verslo vadybos fakulteto prodekanė dr. Kamilė Taujanskaitė pastebėjo, kad iki koronaviruso pandemijos lietuviai taupė vangiai, tačiau būtent karantinai viską pakeitė ir gyventojų santaupos gerokai padidėjo. Visgi rekomenduojamą nenumatytiems įvykiams skirtą rezervą dar yra sukaupęs ne kiekvienas.
„Jei asmuo yra vienas ir neturi finansinių įsipareigojimų, reikėtų sukaupti bent 3 mėn. vidutinių pajamų dydžio rezervą. Šeimai, turinčiai vaikų, ar asmeniui, turinčiam finansinių įsipareigojimų, reikėtų turėti bent 6 mėn. rezervą. Šie pinigai turi būti greitai ir lengvai prieinami tam, kad, netikėtai jų prireikus arba nutikus nelaimei, jais būtų galima disponuoti“, – patarė K.Taujanskaitė.
O sutaupyti nėra taip sudėtinga, kaip teigė pašnekovė, sunkiausia tik pradėti. Ji patarė fiksuoti visas savo išlaidas: už kiekvieną ne namuose išgertą kavą, naują drabužį, namų apyvokos daiktą, knygą ir kita. Šias išlaidas vertėtų suskirstyti į atskiras kategorijas ir tada bus aiškiai matyti, kurios iš jų būtinosios, o kurių galima atsisakyti.
„Juk mintyse pinigus pradedame leisti jų dar net negavę ir jeigu taupymą paliekame savieigai, tikėtina, kad dėl neplanuotų ir spontaniškų pirkinių taupymui skirta pinigų suma sumažės arba jos išvis neliks“, – portalui lrytas.lt teigė pašnekovė.
