„Per pastarąjį dešimtmetį gegužę mėnesinė infliacija siekdavo maždaug 0,2 proc., o šiemet istoriniai rodikliai viršijami kartais. Tikėtina, kad vėl iki pusės mėnesinės infliacijos dydžio lėmė gegužę besitęsęs labai spartus maisto produktų brangimas – tikėjausi, kad metinis pokytis gegužę turėjo būti 24–25 proc., bet panašu, kad metinė maisto produktų kainų infliacija lengvai perlipo 25 procentus...
Gegužės infliacijai taip pat įtakos darė atstatytas nuo 0 iki 9 proc. PVM tarifas šilumos energijai ir šiek tiek pabrangę degalai. Ir, galiausiai, sparčiau negu įprastai augo ir paslaugos, toliau permetant augančias sąnaudas į galutinę kainą.
Istoriškai birželį mėnesinė infliacija būdavo artima 0 proc. dėl sezoniškai pradedančių pigti daržovių ir uogų bei prasidedančių drabužių ir avalynės išpardavimų. Tačiau vis mažiau tikėtina, kad šiemet pamatysime stiprų šių produktų ir prekių sezonišką atpigimą.
Birželį daug kas priklausys ir nuo degalų kainų tolesnių pokyčių. Tačiau tikimybė, kad birželį pasieksime metinę 20 proc. infliaciją, visgi nėra didelė (mėnesinė infliacija turėtų būti 1,8 proc.). Kur kas neramiau dėl liepos, kai šoktels gamtinių dujų ir elektros kaina buitiniams vartotojams.
Akivaizdu, kad ir Finansų ministerija (9,8 proc.), ir Lietuvos bankas (10,5 proc.) turės labai stipriai kelti prognozes dėl vidutinės metinės infliacijos ir mažesnė negu 15 proc. vidutinė metinė infliacija šiemet jau yra sunkiai pasiekiama (SEB banko gegužės pradžioje atnaujinta infliacijos prognozė buvo 14,7 proc.)“, – rašė ekonomistas.
