Statybininkai jau atsikando darbo svetur: kam išvažiuoti, kai lietuviškos algos supanašėjo su užsienietiškomis

Kam belstis į Norvegiją, jei pagaliau galima užsidirbti ir Lietuvoje? Taip kalba patys statybininkai, nors apie tai, kiek iš tikrųjų užsidirba, kalba puse lūpų.

Vis daugiau meistrų nusprendžia likti Lietuvoje: algos Skandinavijoje didesnės, tačiau gyventi ten brangiau.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vis daugiau meistrų nusprendžia likti Lietuvoje: algos Skandinavijoje didesnės, tačiau gyventi ten brangiau.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vis daugiau meistrų nusprendžia likti Lietuvoje: algos Skandinavijoje didesnės, tačiau gyventi ten brangiau.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Vis daugiau meistrų nusprendžia likti Lietuvoje: algos Skandinavijoje didesnės, tačiau gyventi ten brangiau.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Šventininkuose kylančiame kvartale kartu su lietuviais darbuojasi ir pora tadžikų.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Šventininkuose kylančiame kvartale kartu su lietuviais darbuojasi ir pora tadžikų.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Šventininkuose kylančiame kvartale kartu su lietuviais darbuojasi ir pora tadžikų.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Šventininkuose kylančiame kvartale kartu su lietuviais darbuojasi ir pora tadžikų.<br> A.Srėbalienės nuotr.
„Gerų statybininkų visuomet trūksta“, – sakė „Sąžiningas partneris“ savininkas P.Zimnickis.<br> A.Srėbalienės nuotr.
„Gerų statybininkų visuomet trūksta“, – sakė „Sąžiningas partneris“ savininkas P.Zimnickis.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Kvartale „Bičiulių terasos“ daug pradėtų statyti namų, bet kol kas ties jais – jokio bruzdesio.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Kvartale „Bičiulių terasos“ daug pradėtų statyti namų, bet kol kas ties jais – jokio bruzdesio.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Šiame kvartale daug pradėtų statyti namų, bet kol kas ties jais – jokio bruzdesio.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Šiame kvartale daug pradėtų statyti namų, bet kol kas ties jais – jokio bruzdesio.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Vis daugiau meistrų nusprendžia likti Lietuvoje: algos Skandinavijoje didesnės, tačiau gyventi ten brangiau.<br>G. Bitvinsko nuotr.
Vis daugiau meistrų nusprendžia likti Lietuvoje: algos Skandinavijoje didesnės, tačiau gyventi ten brangiau.<br>G. Bitvinsko nuotr.
Vis daugiau meistrų nusprendžia likti Lietuvoje: algos Skandinavijoje didesnės, tačiau gyventi ten brangiau.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vis daugiau meistrų nusprendžia likti Lietuvoje: algos Skandinavijoje didesnės, tačiau gyventi ten brangiau.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vis daugiau meistrų nusprendžia likti Lietuvoje: algos Skandinavijoje didesnės, tačiau gyventi ten brangiau.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Vis daugiau meistrų nusprendžia likti Lietuvoje: algos Skandinavijoje didesnės, tačiau gyventi ten brangiau.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

May 31, 2022, 9:12 AM, atnaujinta Jun 1, 2022, 3:53 PM

„Mano vyras nebeišvažiavo šiemet dirbti į statybas Norvegijoje. Situacija pasikeitė, algos Lietuvoje tapo panašios.

Maždaug dešimtį metų gyvenome vienas čia, kitas – ten, užtat dabar tenka iš naujo mokytis gyventi kartu. Emigracija nutolina žmones“, – pasakojo Utenoje dirbanti moteris.

Ji vylėsi, kad grįžus vyrui pagaliau pavyks baigti ir savo namų statybas.

Algos nenustebino

„Ko ten važiuoti į tą Norvegiją ar Švediją? Algos nebent šiek tiek didesnės. Pats ten nedirbau, bet turiu draugą, kuris šiemet nebeemigravo – pasiliko Lietuvoje.

Pasak jo, atmetus mokesčius už būstą ir maistą, telieka pinigų išsiųsti namo. Tad kam ten vargti, jei čia galima užsidirbti?

Be to, į Norvegiją privažiavo rumunų, darbo sunkiau rasti“, – taip Šventininkuose, Trakų rajone, apie emigraciją pasakojo dviaukštį mūrijantis vyras.

Žodis po žodžio su juo pavyko išsiaiškinti, kad į rankas, atskaičius mokesčius, per mėnesį mūrininkai gauna maždaug 1300 eurų algos.

Daug tai ar mažai? „Uždarbis pastaruoju metu kilo, bet vis tiek viskas priklauso nuo susitarimo su darbdaviu. Galima ir 2 tūkstančius eurų užsidirbti, žinoma, netinginiaujant“, – pratarė ten pat besidarbuojantis mūrininkas Stanislavas.

Žinoma, dabar nebe 2007-ieji, kai mūrininkai, santechnikai, apdailos darbininkai triūsdavo be poilsio dienų po 12–14 valandų per parą.

Dieną padirbėję įmonių statomuose objektuose vakarais jie sukdavosi jau kitoje statybvietėje ir per mėnesį taip užsidirbdavo po 15–20 tūkstančių litų (3300–4400 eurų).

Bet 2008-aisiais sprogus nekilnojamojo turto burbului tokių algų nebeliko, o žmonės išeities iš bėdų suskato ieškoti emigracijoje.

Statybvietėje – tadžikai

Ten pat, Šventininkuose kylančiame kvartale, kartu su lietuviais darbuojasi ir pora tadžikų.

Užkalbinti jie pirmiausia išsitraukė išsispausdintą ID – statybininko tapatybės identifikavimo kodus. O tai įrodymas, kad dirbama legaliai.

Ir 34 metų Faizalis Saidovas, ir šešeriais metais vyresnis Šamšodas Lolajevas į Lietuvą maždaug prieš pusmetį dirbti atvyko ne iš gimtojo Dušanbės miesto, bet iš Rusijos – iš statybų įmonės Maskvoje.

„Tadžikistane sunku gyventi – ten statybininkų alga siekia vos 100–150 eurų“, – sakė Faizalis. Jis – įvairių darbų meistras, o bendradarbis Šamšodas – santechnikas.

„Maskvoje dirbau nuo 20 metų. Ten buvo emociškai labai sunku.

Turėjome dokumentus, leidimus dirbti Rusijoje, bet vis tiek pamačiusi, kad atrodome kitaip, mus sustabdydavo policija ir bet kokiu atveju nulupdavo pinigų.

Moku daug darbų – ir mūryti, ir stogus dengti, ir santechniką išmanau. Bet Maskvoje gaudavau 60 tūkst. rublių algos – pagal tuometį kursą apie 600–700 eurų, trečdalį jų iš karto tekdavo palikti už būsto nuomą“, – sakė F.Saidovas.

Pasak jo, Lietuvoje jis jaučiasi kaip kitame pasaulyje: „Mums čia gerai, labai geri žmonės visur. Iki šiol nepatyrėme jokių blogybių nei iš kolegų, nei iš darbdavių. Gyvename Naujojoje Vilnioje.“

Anot Faizalio, į Lietuvą jie atvyko paskatinus saviškiams – jo jaunesnis brolis mūsų šalyje statybose dirba jau penkerius metus.

„Siunčiame namo pinigus. Į sąskaitas mums įkrinta apie 1000–1100 eurų. Tai visai kitoks uždarbis nei Tadžikistane“, – užsiminė F.Saidovas.

Darbininkų trūksta

Trakų rajone kyla dar vienas didelis kvartalas – „Bičiulių terasos“. Dalis namų jame įrengti – juose jau gyvena žmonės.

Naujų statybų jame taip pat gausu, bet daugumoje jų – nė gyvos dvasios. Pamatai pakloti, sumūrytos kelios eilės blokelių, ir viskas stovi. Nėra kam tęsti statybų?

„Gerų statybininkų visuomet trūksta, – pasakojo vienoje statybvietėje užkalbintas įmonės „Sąžiningas partneris“ savininkas Pavelas Zimnickis. – Visi nori pinigų, bet nenori dirbti. Reikia ir būti, ir dirbti kartu, antraip statybos stovės vietoj.“

Pavelas ir dar du vyrai tądien virino pamatų armatūrą. Už kokį atlygį? Suvirintojo šalmą nusiėmęs vyriškis šyptelėjo, kad į rankas gauna apie 1500 eurų algos, – viskas priklauso nuo to, kiek dienų per mėnesį dirba.

Greta besisukiojantis pagalbinis darbininkas pasakojo, kad iš statybų duoną valgo pusantrų metų. O anksčiau? „Tampiau per sieną kontrabandą“, – pratarė. Ar tai tikras atsakymas, ar dar vienas juokelis? Pasirodo, teisybė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.