Ministerija siūlo sistemą plėsti įtraukiant stipriųjų gėrimų, vyno ir kokteilių metalines bei PET pakuotes. Į taromatus būtų priimamos nuo 100 mililitrų iki trijų litrų pakuotės.
Ministerija naujienų agentūrai BNS patikslino, kad tokiu atveju nuo 2023 metų taromatuose būtų priimamos vyno, jo kokteilių, šaltos kavos ir sirupų metalinės bei PET pakuotės – 2020 metų duomenimis, rinkoje buvo apie 3,5 mln. tokių pakuočių.
Teigiama, kad pagal parlamentarų siūlymą įtraukus visas stiklines alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų pakuotes, jų kiekis išaugtų daugiau nei keturis kartus, didėtų ir jų sandėliavimo plotas prekybos vietose – „Užstato sistemos administratoriaus“ duomenimis, jose prireiktų iki 2 tūkst. kvadratinių metrų papildomo ploto.
Nurodoma, kad praplėtus užstato sistemą stipriųjų alkoholinių gėrimų stiklinėmis pakuotėmis, tokių atliekų taromatuose ir konteineriuose būtų surinkta iš viso 81,3 proc., o tik konteineriuose – 73,1 proc. pakuočių.
Taromatų įrengimo ir priežiūros sąnaudos padidėtų apie 8 mln. eurų, o visos užstato plėtros sąnaudos siektų 146–165 mln. eurų per 20 metų. Taip pat reikėtų 1,5–2 mln. eurų investicijų užstato sistemos administratoriaus skaičiavimo centrui ir jo patalpoms atnaujinti. Gamintojams ir importuotojams papildomų pakuočių tvarkymas kainuotų apie 4–5 mln. eurų per metus.
Ministerija siūlo užstato sistemos plėtrą įtraukiant stiklines stipriųjų gėrimų pakuotes svarstyti 2024 metais, jei paaiškėtų, kad neįvykdyta 2023 metų jų perdirbimo užduotis.
Nurodoma, kad jei į sistemą būtų įtrauktos tik PET ir metalinės stipriųjų gėrimų pakuotės, nereikėtų reikšmingai investuoti, gamintojams ir importuotojams papildomų pakuočių sutvarkymas kainuotų apie 78 tūkst. eurų per metus.
Pabrėžiama, kad įstatymo projektas turi būti notifikuotas Europos Komisijai.
Dabar į taromatus priimama alaus, sidro, vandens, giros ir kitų nealkoholinių gėrimų tara.
