Ekspertai pastebi, kad pastaruoju metu vis dažniau sutinkami juridiniai būsto pirkėjai, kuriuos galima išskirti į du tipus. Pirmieji – į gyvenamojo NT nuomą siekiantys investuoti investiciniai fondai, kurie planuoja įsigyti vieną ar kelis namus, arba netgi visą projektą.
Antrieji – investiciniai pirkėjai, kurie perka su tikslu turtą nuomoti, tačiau gerokai mažesniais kiekiais nei pirmasis tipas. Jų tikslas – įrengti būstą ir parduoti arba nuomoti galutiniam vartotojui jau su pilna apdaila bei baldais.
„Jeigu pirmajam pirkėjų tipui kol kas susitarti su stambesniais vystytojais dėl sandorio yra sunku, tai antrieji yra labai vertinami klientai. Mažėjant fizinių asmenų perkamajai galiai, pas mus gali įsitvirtinti amerikietiškasis modelis, kai gyvenamąjį būstą aktyviai supirkinėja investiciniai fondai, tokiu būdu išstumdami gyventojus ir privesdami juos eiti į nuomos rinką. Pastaroji, beje, jau kurį laiką taip pat yra įtempta dėl stipriai sumažėjusios nuomojamų būstų pasiūlos“, – įžvalgomis dalijasi „Realco“ finansų direktorius Lukas Cicėnas.
Jis pastebi, kad keičiasi ir vystytojų pardavimų taktikos. Tradicinis pardavimų būdas, kuomet visuomenei tampa prieinamas internetinis projekto puslapis su išvardintais būstais bei jų kainomis, nyksta. Vietoje to naudojami projektą anonsuojantys puslapiai, kuomet siekiama klientą prisitraukti pokalbiui, išsiaiškinti, kas jį domina, bei supažindinti su kainomis, kurios, tikėtina yra dešimtimis procentų didesnės, nei skelbia vieša statistika.
Neapibrėžtumas dėl kainų
Artimas bendravimas su skirtingo tipo pirkėjais padeda vystytojams iš dalies apžaisti šiandienines problemas. Iš vienos pusės vystytojai turi neprognozuojamą statybos biudžetą, kur žaliavų kainos jau rodo pirmuosius stabilizacijos ženklus, tačiau vos per tris mėnesius yra išaugusios dešimtimis procentų, o pačių medžiagų tenka palaukti. Iš kitos pusės vyrauja neapibrėžtumas dėl galutinių būsto kainų – ar šiandien pasirašę preliminarią sutartį pirkėjai bus pajėgūs galutinai atsiskaityti su vystytoju projekto statybų pabaigoje, kuri gali būti ir po kelerių metų.
„Tai iš dalies lemia griežtėjantis Europos Centrinio Banko (ECB) tonas dėl aukštos infliacijos, kurią vėsinti ketinama keliant EURIBOR normas. Žemiau nulio esančios palūkanų normos jau ilgą laiką yra pagrindinis variklis, skatinantis plėtrą ir vartojimą. Jei ECB nuspręstų jas reikšmingai pakelti, tuomet visuose sektoriuose, kurių varomoji jėga yra paskolos, būtų nuspausti stabdžiai“, – aiškina L.Cicėnas.
Žinoma, šis scenarijus yra kraštutinis ir neįvyktų per naktį. Jei palūkanų norma kiltų, neabejotinai tai vyktų palaipsniui. Bet kokiu atveju, palūkanų norma ir NT kainos yra glaudžiai susijusios. Bet koks EURIBOR kilstelėjimas turėtų neigiamą efektą NT kainoms.
Kita vertus, ilgesnį laiką užtrukusi aukštesnių palūkanų normų aplinka leistų bent kažkiek išspręsti NT rinkoje susidariusį butelio kaklelį, kai naujo būsto pasiūla yra rekordinėse žemumose ir toliau mažėja.
