Su sankcijomis ar be – valstybių veiksmai smogs Rusijai
Tiek Rusijai, tiek visoms šalims naftos ir dujų ištekliai yra svarbi valstybių funkcionavimo dedamoji. Tačiau norinčių pirkti rusiškos naftos nėra, išskyrus Indiją, kuri šia žaliava susidomėjo dėl taikomos nuolaidos. Kaip atkreipė dėmesį VU ekonomistas, Rusija šiai šaliai finansuoja išlaidas nuo tanklaivio kelionės iki padengia mokesčių ir muitų išlaidų, tad Indija moka tik už pačią žaliavą, kurią išpumpuoja iš tanklaivio.
Pašnekovo vertinimu, nors ši rinka atvira Rusijos pasiūlymui, naftos tiekimas ypač sudėtingas: lieka per Tolimuosius Rytus apiplaukti visą vandenyną, Indoneziją arba keliauti pro Viduržemio jūrą, Sueco kanalą. „Pirkėjas yra, bet susisiekimas komplikuotas, o logistika labai brangi“, – pabrėžė A.Bartkus.
„Lietuvos ryto“ televizijos laidos dalyvis apžvelgė ir situaciją su dujomis. „Lietuva jau apsisprendusi neimti absoliučiai jokių dujų. Bet Lietuva, Latvija, Estija, Suomija yra mažos valstybės. Mums lengva, nes įsigyjame nedidelį dujų kiekį“, – dėstė ekonomistas.
Tačiau jis atkreipė dėmesį į Vokietiją, kurios pavyzdys parodė, kad pakeisti rusiškas dujas itin problematiška. Mat jos sudaro beveik pusę šioje šalyje suvartojamų dujų. Vis tik A.Bartkus akcentavo, kad greičiausiai kitų metų pradžioje šią rinkos dalį Vokietija jau bus užpildžiusi. Suskystintų dujų terminalas šioje šalyje bus atidarytas dar šių metų pabaigoje, o kitu du startuos kitais metais.
„Reikia planuoti, kad dujos bus 50 proc. brangesnės ir viskas“, – apie Vokietijos rinką kalbėjo pašnekovas. A.Bartkus aiškino, jog toks scenarijus realus, nes Rusija ilgą laiką pigiai tiekė dujas – Vokietija gyveno Rusijos gyventojų sąskaita.
„Bet kaina gali daug priklausyti nuo to, kokios sutartys sudarytos su suskystintų dujų tiekėjais. Reikia suprasti, kad suskystintų dujų paklausa bus didesnė“, – teigė jis. Visgi faktas, kad šalis turi dujų, nereiškia, kad tai gali būti alternatyva Rusijai. Mat reikia dujų suskystinimo terminalų ir galimybių priimti pakankamą tanklaivių skaičių – Vokietijos rinka ypač didelė, sudaranti virš 80 mln. gyventojų.
Nesvarbu, kad rinką užpildytų dujos iš Kataro, Alžyro, Libijos ar Nigerijos, dujos brangtų. Vis tik yra ir kalbos, kad dujos gali brangti du kartus ar daugiau, tačiau tai priklausys nuo politikos, pabrėžė jis.
VU ekonomistas taip pat teigė, kad verta atsižvelgti į dujų saugyklas. Kaip komentavo ekspertas, „Gazprom“ anksčiau valdė didelį dujų saugyklų kiekį Europoje, tačiau dabar jos jau nacionalizuotos ir beveik pusė saugyklų užpumpuotos dujomis.
Pašnekovo manymu, jau spalį Europoje turėsime maksimaliai užpildytas saugyklas, net jei Rusija šantažuotų dujų atjungimu. Juolab netgi Kinija neperka rusiškų dujų: baiminasi sankcijų ir žaidžia politinį žaidimą, norėdami pasirodyti geri, sakė ekonomistas.
Dujos jau seniai turėjo būti brangesnės
„Dujos bus brangesnės, bet jos jau senų senovėje turėjo būti brangesnės“, – patikino VU ekonomistas. Tokią savo mintį jis aiškino tuo, jog jei Rusija nebūtų dariusi politikos iš dujų tiekimo, tai Vokietijai nebūtų siūlomos tokios žemos kainos.
Naftos embargas jūra gabenamai žaliavai, o naftotiekiams susiduriant su išimtimis taip pat reiškia nelengvą laikotarpį valstybėms, iš Rusijos pirkusioms naftą.
Pasak ekonomisto, svarbu žinoti, kad nafta skiriasi savo chemine sudėtimi. Galvoti, kad šalis gali priimti rusišką naftą, o vėliau iškart iš Venesuelos ar kitų kraštų – klaidinga. Į „Urals“ naftą sudėtimi panaši nebent Norvegijoje išgaunama nafta, lygino pašnekovas.
„Tai jei negalime naudoti rusiškos naftos, turime pasidaryti kokteilį iš skirtingų rūšių, kad gautume panašią cheminę struktūrą“, – aiškino A.Bartkus. Ekonomistas taip pat sakė, jog yra ir tokių gamyklų, kurios gali dirbti su platesniu naftos cheminiu spektru, tačiau Vengrijos, stabdančios viso ES bloko embargo įvedimą rusiškai naftai, gamyklos tuo nepasižymi.
Pašnekovo tikinimu, šios šalies įnoris gauti išimtis nereiškia, kad nenorima prisidėti prie sankcijų. Tai gali reikšti tai, kad numatoma, jog bus sunku prisitaikyti prie naujos situacijos – Vengrijai lieka pradėti naftos perdirbimo vietų modernizaciją.
Kaip savo pastebėjimais dalijosi A.Barktus, Vengrija palaikė draugiškus santykius su Rusija, kad gautų žemą kainą naftai – taip esą rūpinasi savo piliečiais ir ekonomika.
„Kai kas sako, kad iki 2025 m. ar 2027 m. ruošiamasi galutinai atsisakyti bet kokių rusiškų energetinių išteklių. Problema yra rasti būdą, kaip tai padaryti nepakenkiant sau“, – dėstė jis. Pašnekovas pridūrė, kad šioje situacijoje verta nepamiršti ir politikos įtakos ekonomikai.
Kapitalizmas Rusijoje stagnuos
Paklaustas, ar Rusija patyrė nuostolių dėl ilgą laiką daliai šalių tiekiamų dujų žemomis kainomis, VU ekonomistas atsakė – jie net patys skelbė, kad tai tokia Rusijos dujų politika. Tokių pasiūlymų sulaukdavo tokios draugiškos šalys kaip Vokietija, Italija, Prancūzija.
A.Bartkus skaičiavo, kad Vokietija iki šiol priimdavo apie pusę visos turimos naftos iš Rusijos, Prancūzija apie 20–25 proc. viso kiekio, o Italija – 40 proc.
„Jie tiesiog siūlė žemą kainą, bet nebuvo taip, kad siūlytų už žemesnę nei savikaina. Ji užsidirbdavo, bet galėjo užsidirbti žymiai daugiau ir Rusijos gyventojams būtų daugiau naudos“, – aiškino pašnekovas.
Kaip dėstė jis, taip Rusija bandė sukurti sau lojalių valstybių ratą Europoje – tokiame sprendime buvo mažai ekonomikos, bet daug politikos. Mat 40 proc. Rusijos biudžeto yra tiesiogiai ir netiesiogiai ateinančios pajamos iš naftos bei dujų sektoriaus. Žinant, kad Vokietija ir Italija buvo dideli pirkėjai, tai tas indėlis galėjo būti apie 5 proc. didesnis, įžvalgomis dalijosi ekonomistas.
„Lietuvos ryto“ televizijai A.Bartkus taip pat teigė, kad Rusijai šiuo metu sunku parduoti naftą dėl komplikuotų atsiskaitymų, valstybių nenoro sudaryti ilgalaikes sutartis. Kaip atkreipė dėmesį ekonomistas, naftos deficito pasaulyje nėra, tad nutrūkusį tiekimą iš Rusijos užpildyti nėra sunku.
Rusijai energetinius išteklius lieka užšaldyti: gavyba kai kur mažinama, tačiau kai kur net didinama. Anot A.Bartkaus, taip įmonės reaguoja į tai, kad nėra kur padėti išgaunamos naftos perteklių. Visgi įmonės, kurios pradėjo išgauti daugiau naftos, ją tiekia vietinei rinkai, taip išstumdamos verslininkus, kurie gavybą stabdo.
Ekonomisto tvirtinimu, Kinijos rinka dėl dujotiekių nepritaikymo ir susisiekimo problemų taip pat nepasiekiama Rusijai. Rusija atsidūrė tokioje situacijoje, kad turimas turtas virto našta, akcentavo ekonomikos ekspertas.
Visgi A.Bartkus patikino, kad Rusijos neištiks Šiaurės Korėjos scenarijus. Kaip svarstė pašnekovas, Rusijos ekonomika ilgainiui stipriai sulėtės, tačiau bado ar prekių deficito būti neturėtų, o rublio kursas dirbtinai bus palaikomas ir toliau.
Tačiau yra ir tamsesnė pusė: Rusija gali sulaukti nedarbo prieaugio, o atlyginimai kris. Kaip aiškino kalbintas VU ekonomistas, iš ir taip mažų nedarbo išmokų bus tiesiog neįmanoma pragyventi, tad rusai imsis mažai apmokamų darbų. A.Bartkus prognozavo, kad milžiniškos problemos tykos už kampo, o Rusijos lauks Irano likimas.
Tai reiškia, kad ekonomika šiek tiek augs, tačiau Vakarų sankcijos užšaldys Rusijos išsivystymą tokiame lygyje, koks yra šiuo metu. Ekonomikos griūties būti neturėtų, tačiau kapitalistinė sistema dėl ekonomikos dinamikos stagnuos.
