„Žmonės, kurie įprastai šiandien moka NT mokestį, tai yra žmonės, kurie turi daug NT objektų. Tarkime, pirmieji 50 asmenų, kurie moka daugiausiai NT mokesčio, jie vidutiniškai turi apie 40 NT vienetų. Absoliuti dauguma jų naudoja jį ir komercinei paskirčiai. Tai reiškia nuomoja jį“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė G. Skaistė
Pasak ministrės, būtent sprendžiant dėl komercinės paskirties būsto apmokestinimo savivaldybės turės daugiausiai lankstumo pasirenkant minimalų ir maksimalų mokesčio tarifą.
„Tokiu atveju tas turtas būtų apmokestinamas ne tuo minimaliu tarifu, bet tarifu, kurį pasirinktų pati savivalda. Tai reiškia, kad savivaldybės turėtų teisę apmokestinti tokį turtą kaip komercinės paskirties ir tarifo ribos yra nuo 0,1 proc. iki 3 proc. Čia savivaldybės turėtų pačios nuspręsti, kodėl vieną ar kitą tarifo dydį taikytų tokiai komercinei veiklai“, – tikino G. Skaistė.
Susiję straipsniai
ELTA primena, kad NT mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą, pagal Finansų ministerijos siūlymą, būtų siejamas su deklaruota gyvenamąja vieta ir apmokestinamas progresyviais tarifais, atsižvelgiant į būsto mokestinę vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu.
Už savivaldybės NT vertės medianos neviršijančią dalį būtų mokamas 0,03 proc. tarifas, nuo vienos iki dviejų medianų – 0,06 proc., o daugiau kaip dvi medianos – 0,1 proc. Vidutinis mokesčio dydis pagal šiuo metu nustatytą turto vertę siektų 13,5 euro per metus.
Ministrė G. Skaistė pažymi, kad lėšos iš mokesčio surinkimo priklausys nuo savivaldybių pasirinktų tarifų. Tikimasi, kad savivaldybėms pritaikius minimalų tarifą už antrą ir paskesnį būstą, bendras mokesčių surinkimas siektų maždaug 25 mln. eurų, o taikant maksimalius tarifus – maždaug 100 mln. eurų.
Priėmus įstatymų pakeitimus Seime, gyventojus pirmosios nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos pasiektų 2025 m. kovo 1 d.