Įvardijo, kodėl augančiais atlyginimais stipriai džiaugtis nereikia: tai tik dar labiau kaitina problemą

„Ar galvos skausmą dėl infliacijos pakeis migrena dėl recesijos? Tikėtina“, – feisbuke rašo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Infliacija Lietuvoje gegužės mėnesį pasiekį 18,5 proc.<br>V.Skaraičio nuotr.
Infliacija Lietuvoje gegužės mėnesį pasiekį 18,5 proc.<br>V.Skaraičio nuotr.
N.Mačiulis.<br>D.Umbraso nuotr.
N.Mačiulis.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jun 2, 2022, 11:16 AM

Infliacija Lietuvoje gegužės mėnesį pasiekė 18,5 proc. Kaip rašo ekonomistas, jei prieš pusmetį dėl jos buvo kaltinamos pabrangusios žaliavos, dujos, nafta ir transportavimo išlaidos, tai dabar matomos ir vietinės priežastys – itin sparčiai augantys atlyginimai.

„Pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje buvo 14 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, o vien privačiame sektoriuje atlyginimai išaugo net 16,2 proc. Žinoma, daugelis pasakytų, kad viskas čia gerai – atlyginimų augimas turi bent jau kompensuoti kainų šuolius.

Kadangi nedarbo lygis šalyje išlieka itin žemas ir kone kas trečia įmonė skundžiasi darbuotojų trūkumu, darbuotojų derybinė galia išlieka didelė. Savo pageidavimus jie išsako badydami pirštais į infliaciją, o darbdaviai neretai neturi galimybių nesutikti.

Deja, čia atsiranda nemaža problema – beveik visas padidėjusias darbo sąnaudas įmonės perkelia galutiniams vartotojams, tai yra, padidina prekių ir paslaugų kainas. Tai dar labiau kaitina infliaciją ir darbuotojų lūkesčius dėl atlyginimų augimo. Tai, ką stebime dabar, tampa labai panašu į infliacinę spiralę – įsisuka vienas kitą vis lenkiančių kainų ir atlyginimų augimo ciklai, iš kurių ištrūkti gana sunku“, – aiškino N.Mačiulis.

Visgi, jo teigimu, panaši situacija stebima ir JAV, kuriose perteklinis ekonomikos skatinimas pigiais pinigais ir dosniomis išmokomis privedė prie gero gyvenimo krizės. Tad paklausa gerokai viršijo pasiūlą, įsibėgėjo kainų augimas, dėl darbuotojų trūkumo atlyginimai pradėjo augti dešimtmečius nematytais tempais. Taip klestinti paklausa ir įsibėgėjantis atlyginimų augimas dar labiau kaitina infliaciją.

„JAV centrinis bankas, matydamas, kad su ekonomikos skatinimu perlenkė lazdą, pastaraisiais mėnesiais suskubo didinti palūkanų normas, kurios pandemijos metu buvo artimos nuliui. Šiuo metu finansų rinkose tikimasi, kad JAV federalinių rezervų sistema palūkanų normas iki metų galo pakels virš 3 proc.

Tokio infliacijos gesinimo pasekmės pradeda matytis jau dabar – JAV ilgalaikių būsto paskolų palūkanos pakilo virš 5 proc., dėl to norinčių gauti būsto paskolą gyventojų skaičius nukrito beveik į žemiausią lygį per pastaruosius 10 metų. Turbūt akivaizdu, kad tai prislopins ne tik aktyvumą būsto rinkoje, bet ir daugelio kitų ilgalaikio vartojimo prekių, pavyzdžiui, baldų, elektronikos ir buitinės technikos paklausą“, – aiškino ekonomistas.

Tačiau jis mano, kad Europos Centrinis Bankas greičiausiai taip agresyviai palūkanų nekels, bet jau po kelių mėnesių EURIBOR iš tiesų gali tapti teigiamas. Tai pajus būsto paskolų savininkai.

Gegužės mėnesį infliacija euro zonoje pakilo iki rekordinių 8,1 proc., tačiau čia N.Mačiulis mato mažiau perkaitimo ženklų nei JAV, nes didelė šios infliacijos dalis susijusi su energijos ir maisto kainų šuoliu.

„Bet net ir be didelio palūkanų normų šuolio euro zonoje paklausą slopins mažėjanti gyventojų perkamoji galia, nes daugelyje šalių atlyginimai auga dvigubai lėčiau nei kainos. Vienu iš pagrindinių vaistu nuo per didelės infliacijos gali tapti pati infliacija, kadangi atlyginimų augimas kainų nepasiveja, daugelis europiečių per brangių ne pirmo būtinumo prekių ir paslaugų tiesiog nebeįpirks ir nebepirks.

Dar liūdniau situacija atrodo daugelyje besivystančių ekonomikų, kurios kenčia ir dėl brangstančio JAV dolerio, ir nuvertėjančių jų nacionalinių valiutų, ir didėjančios pinigų kainos. Priešingai nei daugelis išsivysčiusių šalių, didžioji jų dalis yra itin pažeidžiamos dėl maisto kainų šuolio bei dėl tikėtino kai kurių maisto produktų trūkumo.

Galiausiai visas šias problemas vainikuoja Kinija, vis uždaranti savo gyventojus į karantinus ir bandanti sustabdyti virusą ekonomikos stabdymu. Du mėnesius karantine mirkstantis Šanchajus, kuris yra vienas iš didžiausių ir svarbiausių pasaulio prekybinių mazgų, dar labiau paaštrins pasaulinę prekių trūkumo ir infliacijos problemą.

Šalia to Kiniją slopina dar ir struktūrinės problemos – perteklinių skolos naštų slegiamas privatus sektorius bei per didelė priklausomybė nuo neproduktyvių investicijų. Daugelis indikatorių rodo, kad Kinijos ekonomikos būklė šiuo metu yra prasčiausia per pastaruosius tris dešimtmečius. Gana neįprasta, kad tai viešai pripažįsta net jos premjeras“, – mintis dėstė N.Mačiulis.

Jis ragino nepamiršti, kad netoliese vyksta karas, kuris didina neapibrėžtumą ir, tikėtina, slopins lūkesčius bei ekonomikos augimą. Anot jo, per pastarąjį dešimtmetį visi įprato, kad, kilus ekonominiams, geopolitiniams iššūkiams ar net pandemijai, į pagalbą skuba centriniai bankai, kurie mažina palūkanas ir didina pinigų pasiūlą.

Tačiau, N.Mačiulio nuomone, šįkart jie yra bejėgiai, nes dabar jų prioritetas yra kova su infliacija, o ne su galima stagnacija ar recesija.

„Galbūt kieto nusileidimo ir migrenos dėl recesijos scenarijaus pavyks išvengti, nes didesnės palūkanos ir plataus masto kainų šokas natūraliai prislopins paklausą, pažabos kainų augimą, taip sugrąžindamas perkaitusias ekonomikas tvaraus augimo kelio link. Tačiau liūdnesnių scenarijų tikimybė šiuo metu yra nemaloniai didelė“, – reziumavo jis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.