Kas dar neapribojo vartojimo, bus priversti tai padaryti grubiuoju būdu: konkrečiai pasakė, koks gyvenimas mūsų laukia artimiausiu metu

Išankstiniais vertinimais, metinei infliacijai Lietuvoje pakilus iki 18,5 proc., ekonomistai „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ aiškino, kad tai – ne pabaiga. Jie ragino ruoštis dar aukštesnėms kainoms bei pradėti taupyti, nes, kaip mato, kai kurie lietuviai vis dar išlaidauja.

Metinė infliacija Lietuvoje pakilo iki 18,5 proc.<br>D.Umbraso nuotr.
Metinė infliacija Lietuvoje pakilo iki 18,5 proc.<br>D.Umbraso nuotr.
Metinė infliacija Lietuvoje pakilo iki 18,5 proc.<br>D.Umbraso nuotr.
Metinė infliacija Lietuvoje pakilo iki 18,5 proc.<br>D.Umbraso nuotr.
M.Dubnikovas.<br>V.Skaraičio nuotr.
M.Dubnikovas.<br>V.Skaraičio nuotr.
N.Mačiulis.<br>D.Umbraso nuotr.
N.Mačiulis.<br>D.Umbraso nuotr.
A.Izgorodinas.<br>V.Skaraičio nuotr.
A.Izgorodinas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Jun 3, 2022, 1:07 PM

Už ankstesnes mažas kainas susimokame dabar

Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, aukštą infliaciją nulėmė spartus atlyginimų augimas.

„Atlyginimai auga 5 kartus sparčiau nei euro zonos vidurkis. Paskutinį kartą atlyginimai tokiais tempais augo 2007 m. Kad ir kaip gyventojus galėtų tai džiuginti, čia nėra nieko gero“, – teigė jis.

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas šiai nuomonei pritaria, tačiau mato ir daugiau aukštos infliacijos priežasčių. Viena jų – Lietuvoje energetikos kainų svoris vartojimo išlaidose yra didesnis nei Europoje, o kylant naftos, dujų, elektros kainoms, sparčiau auga ir infliacijos rodiklis. Aukštai infliacijai įtakos turi ir brangstantys maisto produktai.

Finansų analitikas Marius Dubnikovas pastebi, kad gana be didelių ekonominių nuostolių karantiną išgyvenę lietuviai yra ir toliau linkę išlaidauti, o tada atsiranda žmonių, kurie tuo naudojasi ir kainas vis po truputį kilsteli. Tik šįkart tai vyksta greičiau ir nuo 18 proc. sparčiai artėjame prie 20 proc. infliacijos.

„Reikia nepamiršti, kad maisto produktai ilgą laiką nebrango taip stipriai, o atlyginimai kone 6 metus augo dviženkliais skaičiais. Tad kainų kilimas yra kaip žaidimas už praeitį. Pasaulis stagnavo, buvo spaudžiamas pandemijos, tuo metu mes gyvenome gerai, mėgavomės pigiais degalais, litrų skaičiukai sukdavosi greičiau nei eurų, o dabar už tai tenka susimokėti“, – kalbėjo M.Dubnikovas.

Tačiau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas patikino, kad valdžia pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos maistui vis tiek nesvarstys.

„Šiandien Vyriausybė orentuojasi į pajamų didinimą, o ne mokestinių lengvatų įteisinimą, ir stengiasi užtikrinti, kad visa nauda tektų vartotojams. Jei didinama minimali mėnesinė alga (MMA), neapmokestinamas pajamų dydis (NPD), žmonėms padedama tiesiogiai.

Tuo metu įvedus PVM lengvatą, jos naudą pasiimtų prekybos tinklai, nes Lietuvoje konkurencija yra labai ribota. Tiesa, daugelis Europos Sąjungos (ES) šalių PVM lengvatą maistui turi, bet tai padaryta labiau iš filosofinių, o ne ekonominių paskatų“, – komentavo M.Majauskas.

Jau greitai matysime visai ką kita

Nors naujienų agentūros BNS užsakymu atliktos „Vilmorus“ apklausos rezultatai rodo, kad esant tokioms aukštoms kainoms savo išlaidas apribojo iki 50 proc. šalies gyventojų, ekonomistai sako to nepastebintys.

Kaip minėjo A.Izgorodinas, Statistikos departamento apklausų duomenimis, gyventojai vis dar noriai perka stambesnes prekes, nes tiki, kad ateityje jos bus dar brangesnės.

M.Dubnikovas svarsto, kad jei žmonės ir apribojo tam tikrus pirkinius, jie vis tiek dėl pakilusių kainų išleidžia daugiau, tad išlaidų srautas nemažėja.

„Labiausiai kenčia mažiausias pajamas gaunantys ir santaupų neturintys žmonės. Jiems tokioje padėtyje labai sunku, o tokių gyventojų yra daugiau nei 20 proc.“ – teigė jis.

Tačiau A.Izgorodinas pabrėžė, kad laukti liko nebe daug. Tikėtina, kad jau kitąmet Lietuvoje ir visame pasaulyje stebėsime defliaciją – spartų kainų sumažėjimą.

„Šiuo metu pasaulio centriniai bankai bando kovoti su infliacija keldami palūkanų normas. Iš kitos pusės – infliaciją pasaulyje labiausiai tempia energetikos kainų augimas.

Tad palūkanų normų didinimas, esant tokiai infliacijos rūšiai, neveikia ir veda krizės link. Kitais metais kris ir JAV, ir euro zonos ekonomika. Paprastai tariant – dabartinė sparti infliacija pati save nužudys.

Dėl aukštų kainų žmonės kažkada pradės riboti ne pirmo būtinumo prekių ir paslaugų vartojimą, tad kris vartojimas, įmonių investicijos, pasaulinės žaliavų kainos ir tai įvyks jau kitais metais“, – aiškino ekonomistas.

Teks pagyventi nekomfortabiliai

Tačiau M.Dubnikovas patikino, kad šiemet dar reikia būti nusiteikusiems aukštesnėms kainoms.

„Kas dar neapribojo vartojimo, bus priversti tai padaryti grubiuoju būdu.

Ir tikrai galima rasti nebūtinųjų išlaidų bei kaip sutaupyti. Gal reikia kelis mėnesius pabūti nekomforto zonoje ir tada pamatysite, kiek pinigų atgula į sąskaitą“, – paminėjo jis.

Tad finansų analitikas tik paragino ruoštis ir peržiūrėti savo biudžetus, išlaidas, o 10 proc. pajamų visada atidėti taupymui.

A.Izgorodino teigimu, sunkmetis iš tiesų ateina, tačiau galima pasidžiaugti bent kai kuo: „Visos krizės turi bendrą bruožą – jos kažkada pasibaigia.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.