Didieji miestai žada nebenaudoti fejerverkų

Vilnius, Kaunas ir Klaipėda palaiko iniciatyvą per viešus renginius atsisakyti fejerverkų ir juos pakeisti gamtai draugiškesnėmis alternatyvomis, bet savivaldos teisės aktuose tokio draudimo numatyti neskuba.

Vilnius, Kaunas ir Klaipėda palaiko iniciatyvą per viešus renginius atsisakyti fejerverkų.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vilnius, Kaunas ir Klaipėda palaiko iniciatyvą per viešus renginius atsisakyti fejerverkų.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vilnius, Kaunas ir Klaipėda palaiko iniciatyvą per viešus renginius atsisakyti fejerverkų.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vilnius, Kaunas ir Klaipėda palaiko iniciatyvą per viešus renginius atsisakyti fejerverkų.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vilnius, Kaunas ir Klaipėda palaiko iniciatyvą per viešus renginius atsisakyti fejerverkų.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vilnius, Kaunas ir Klaipėda palaiko iniciatyvą per viešus renginius atsisakyti fejerverkų.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vilnius, Kaunas ir Klaipėda palaiko iniciatyvą per viešus renginius atsisakyti fejerverkų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilnius, Kaunas ir Klaipėda palaiko iniciatyvą per viešus renginius atsisakyti fejerverkų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilnius, Kaunas ir Klaipėda palaiko iniciatyvą per viešus renginius atsisakyti fejerverkų.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vilnius, Kaunas ir Klaipėda palaiko iniciatyvą per viešus renginius atsisakyti fejerverkų.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vilnius, Kaunas ir Klaipėda palaiko iniciatyvą per viešus renginius atsisakyti fejerverkų.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vilnius, Kaunas ir Klaipėda palaiko iniciatyvą per viešus renginius atsisakyti fejerverkų.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Jun 5, 2022, 2:15 PM, atnaujinta Jun 5, 2022, 3:22 PM

Gegužės pabaigoje tokią idėją iškėlė neparlamentinė Žaliųjų partija, paraginusi miestus pasirašyti memorandumą. Juo savivaldybės įsipareigotų savo renginiuose nebenaudoti fejerverkų, šį ribojimą apibrėžiant miesto lygio dokumentuose.

Partijos pirmininkė Ieva Budraitė naujienų agentūrai BNS nurodė, kad kol kas tam nepasiryžo nė viena savivaldybė. „Gavome tik pritarimų pačiai idėjai, tačiau jų nelydi jokie veiksmai, kurių mes prašome: konkrečių taisyklių arba teisės aktų priėmimo“, – kalbėjo politikė.

Didieji šalies miestai teigia, kad šiuo klausimu tebevyksta diskusijos, tačiau kuo ir kada jos baigsis – neaišku.

Aplinkosaugininkai pabrėžia, kad fejerverkų daroma žala, nors ir trumpalaikė, bet žymi, dėl to kenčia ir gyvūnai.

Diskutuojančios savivaldybės

Vilnius maždaug prieš metus įsipareigojo kurti alternatyvą fejerverkams – pernai liepą savivaldybės taryba priėmė tai numatančią rezoliuciją.

Kaip BNS sakė Vilniaus savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Donalda Meiželytė, sostinė pati nebenaudoja, taip pat neišduoda leidimų renginiams, kurių metu planuojami galingi fejerverkai. O paprastesnių fejerverkų, pasak jos, nėra galimybės uždrausti, kol šalyje nedraudžiama prekyba jais.

„Pradėdami nuo savęs, skatiname ir visus vilniečius bei renginių organizatorius rinktis tausojančias aplinką alternatyvas“, – teigė savivaldybės atstovė.

Anot jos, tai galios ir rudenį įprastai vykdavusiam didžiausiam šalyje fejerverkų festivaliui – bendrovės „Blikas“ organizuojamai „Vilniaus fejerijai“.

„Galbūt jie rastų sau vietą kituose miestuose“, – svarstė D.Meiželytė.

Vis dėlto šiuo metu tai reglamentuojančių teisės aktų sostinės valdžia dar nėra priėmusi. Pasak D.Meiželytės, sprendimai rengiami, juos jau svarstė savivaldybės tarybos komitetai.

Kauno atstovai taip pat tvirtina, kad miesto šventėse bei renginiuose pirotechnikos gaminiai nenaudojami ir artimiausiu metu to neketinama daryti.

Kaip BNS sakė Kauno savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Agnė Augonė, tai ypač aktualu Ukrainoje vykstančio karo akivaizdoje.

„Mūsų pareiga – suteikti saugų ir kiek įmanoma komfortiškesnį prieglobstį, visapusiškai pasirūpinti Ukrainos gyventojais. Rami aplinka ir psichologinė pagalba ne išimtis“, – kalbėjo savivaldybės atstovė.

Pasak jos, pirotechnikos gaminiai keičiami „kitomis akį traukiančiomis vizualiomis priemonėmis“.

„Kol kas pasirašyti minimo memorandumo neplanuojame, tačiau neatmetame galimybės grįžti prie šio klausimo svarstymo ateityje“, – teigė A.Augonė.

Nepaisant savivaldybės deklaracijų, „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ renginyje „Santaka“ buvo leidžiami fejerverkai. Renginio organizatoriai BNS teigė, kad tą privertė daryti oro sąlygos.

„Dėl visą dieną renginio vietą merkusio lietaus teko atsisakyti arba labai sumažinti kitų numatytų priemonių, todėl jų vietą užėmė „Bliko“ sukurti šviesos efektai“, – aiškino „Kaunas 2022“ rinkodaros ir komunikacijos vadovas Mindaugas Reinikis.

„Tokios pramogos kaip atskiras fejerverkas „Kaunas 2022“ renginiuose nebuvo net ir svarstoma“, – pridūrė jis.

Uostamiesčio atstovai BNS nurodė, kad „šiuo metu galutiniai sprendimai dėl fejerverkų dar nėra priimti, vyksta diskusijos dėl įvairių galimo draudimo detalių“.

„Paprastas veiksmas“

I.Budraitė savivaldybių pozicijas renginiuose nenaudoti fejerverkų sako sveikinanti, tačiau pabrėžia, kad to nepakanka.

„Tai įtvirtintų tas nuostatas ir jos nepriklausytų nuo politinių nuotaikų. Šiuo metu džiugu, kad sprendimus priimantiems žmonėms, kaip ir žaliesiems, atrodo, jog tokios taršios pramogos nereikia, bet mes nežinome, kas atsitiks po kelių metų, kai sprendimus priims kiti žmonės“, – kalbėjo Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė.

„Jei nebus jokio dokumento, kuris jiems nurodytų veiklos rėmus, tai šita graži iniciatyva gali būti išgyvendinta“, – pridūrė ji.

Politikė pabrėžė, kad savivaldybių teiginiai apie idėjos svarstymus tėra „mandagus atsakymas, kad sutarimo priimti sprendimus teisės aktų pavidalu nėra“.

„Galbūt bijoma gyventojų, kuriems argumentai, grindžiantys šitą idėją, nėra pakankamai įtikinami, galbūt yra šiokios tokios tinginystės ieškoti naujų, inovatyvių sprendimų, kurti naujas tradicijas“, – svarstė I.Budraitė.

Pasak jos, tai „paprastas veiksmas, kurį tikrai galima padaryti“.

„Tai nekainuotų daug, bet prisidėtų prie ramesnio gyvenimo naminiams gyvūnams, biologinei įvairovei“, – aiškino politikė.

Nacionaliniu lygmeniu drausti neketina

Įprastai daugiausiai fejerverkų Lietuvoje šaudoma Naujųjų naktį.

Pasak aplinkosaugininkų, esant nepalankioms oro sąlygoms, teršalų koncentracija tuomet išauga nuo kelių iki dešimties kartų, o kai kuriais atvejais oro užterštumas lieka didelis dar kelias valandas.

„Atliekos, likusios nuo fejerverkų pakuočių, yra tik iš dalies perdirbamos. Gyvūnai – tiek naminiai, tiek gyvenantys miestų, priemiesčių parkuose, miškuose – taip pat labai kenčia nuo fejerverkų keliamo triukšmo ir taršos“, – BNS sakė Aplinkos apsaugos agentūros atstovė Toma Jakutytė.

Pasak jos, siekį uždrausti fejerverkus aplinkosaugininkai vertina palankiai.

Tokiai žaliųjų iniciatyvai pritaria ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Jis BNS sakė, kad tai ypač aktualu savivaldybėms, kurios „turi labai daug problemų su oro užterštumu“.

„Ypač kalbame apie didmiesčius. Bet nemanau, kad fejerverkus reikėtų drausti nacionaliniu mastu, tai turėtų būti savivaldos lygio sprendimai“, – sakė ministras.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.