ES sankcijos ne visus išvertė iš kojų – paaiškėjo, kokių gudrybių griebiasi rusai, kad apeitų draudimus

Rusijos kelių transporto įmonės, kurioms ES nuo balandžio 16 d. uždraudė vykdyti veiklą savo teritorijoje, dėlioja naujus maršrutus: kai kurios jų įsitvirtino vidaus pervežimuose, kitos pradėjo vežti krovinius iš Turkijos ir Irano. Tačiau yra ir tokių, kurios rado būdą, kaip tęsti veiklą Europoje. Pavyzdžiui, Kazachstane padaugėjo įmonių iš Rusijos, kurios vilkikams gauna Kazachstano numerius ir be apribojimų patenka į Europos krovinių vežimo rinką.

Tarptautinių vežėjų automobiliais asociacijos (ASMAP) duomenimis, maršrutais Europoje važinėjančių vežėjų iš Rusijos pajamos siekė 2,5–2,7 mlrd. eurų.<br>V.Skaraičio asociatyvi nuotr.
Tarptautinių vežėjų automobiliais asociacijos (ASMAP) duomenimis, maršrutais Europoje važinėjančių vežėjų iš Rusijos pajamos siekė 2,5–2,7 mlrd. eurų.<br>V.Skaraičio asociatyvi nuotr.
Tarptautinių vežėjų automobiliais asociacijos (ASMAP) duomenimis, maršrutais Europoje važinėjančių vežėjų iš Rusijos pajamos siekė 2,5–2,7 mlrd. eurų.<br>D.Umbraso asociatyvi nuotr.
Tarptautinių vežėjų automobiliais asociacijos (ASMAP) duomenimis, maršrutais Europoje važinėjančių vežėjų iš Rusijos pajamos siekė 2,5–2,7 mlrd. eurų.<br>D.Umbraso asociatyvi nuotr.
Tarptautinių vežėjų automobiliais asociacijos (ASMAP) duomenimis, maršrutais Europoje važinėjančių vežėjų iš Rusijos pajamos siekė 2,5–2,7 mlrd. eurų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Tarptautinių vežėjų automobiliais asociacijos (ASMAP) duomenimis, maršrutais Europoje važinėjančių vežėjų iš Rusijos pajamos siekė 2,5–2,7 mlrd. eurų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Tarptautinių vežėjų automobiliais asociacijos (ASMAP) duomenimis, maršrutais Europoje važinėjančių vežėjų iš Rusijos pajamos siekė 2,5–2,7 mlrd. eurų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Tarptautinių vežėjų automobiliais asociacijos (ASMAP) duomenimis, maršrutais Europoje važinėjančių vežėjų iš Rusijos pajamos siekė 2,5–2,7 mlrd. eurų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Jun 6, 2022, 2:10 PM

Prieš įvedant sankcijas Europoje veikė apie 3,1 tūkst. Rusijos krovinių vežimo bendrovių, kurių bendras sunkvežimių parkas sudarė 45 tūkst. mašinų ir kuriose dirbo daugiau nei 70 tūkst. darbuotojų.

Tarptautinių vežėjų automobiliais asociacijos (ASMAP) duomenimis, maršrutais Europoje važinėjančių vežėjų iš Rusijos pajamos siekė 2,5–2,7 mlrd. eurų, o Rusijos biudžetas iš jų kasmet gavo 40–45 mlrd. rublių (pagal bankai.lt skelbiamą kursą 591,2–665,1 mln. eurų) mokestinių ir nemokestinių pajamų.

Dabar šią rinką beveik visiškai monopolizavo užsienio vežėjai, kurie kelis kartus padidino krovinių vežimo iš Europos į Rusiją ir atgal tarifus. „Praėjusį gruodį pervežimas iš Vokietijos į Maskvą kainavo 3 tūkst. eurų, o dabar – 15 tūkst. eurų, – sako Sergejus Gozas, krovinių vežimo bendrovės „Stalena“ bendrasavininkis. – Veža už beprotiškus pinigus!“

Tačiau kai kurioms Rusijos bendrovėms pavyko grįžti į Europos kelius pakeitus sunkvežimių registracijos numerius į šalių, kurioms netaikomos ES sankcijos, registracijos numerius, rašo „forbes.ru“.

Gegužės pradžioje 12 Kazachstano parlamento žemųjų rūmų narių nusiuntė laišką Pramonės ir infrastruktūros plėtros ministrui, kuriame teigė, kad Rusijos ir Baltarusijos autotransporto bendrovės, įregistravusios savo įmones Kazachstane, išstumia vietos įmones iš rinkos ir mažina jų pajamas.

Deputatai siūlo „skubiai parengti priemones, nukreiptas prieš užsienio bendroves“, atsižvelgiant į nacionalinių ekonominių interesų apsaugą. Kartu įstatymų leidėjai mano, kad būtina derėtis su ES ir pasiekti, kad „būtų padidintos pervežimo kvotos“. Prašyme teigiama, kad dėl Rusijos ir Baltarusijos įmonių kaltės trūksta leidimų vežti krovinius (jie kasmet paskirstomi tarp šalių prekybos partnerių), todėl smarkiai išaugo krovinių vežimo transporto priemonėmis kaina.

Transporto-logistikos kompanijos „Sovtransavto“ generalinis direktorius Vladimiras Tjanas teigia, kad jo bendrovė taip pat svarsto perkelti verslą į Kazachstaną. Tačiau, pasak jo, ši idėja turi trūkumų būtent dėl leidimų sistemos, kuri reguliuoja trečiųjų šalių vežėjų galimybes vežti krovinius tarp ES ir Rusijos. 70 proc. iš 540 „Sovtransavto“ transporto priemonių dirbo Europos rinkoje.

Kazachstanas – tai kuklus prieglobstis nedideliam laikotarpiui, – sako S.Gozas. – Manau, kad Kazachstanas turėjo perteklių leidimų dirbti su Europos šalimis, tačiau kitais metais jų gali gauti mažiau. Pagrindinė priežastis, dėl kurios mūsų kolegos bėgo į Kazachstaną, yra ta, kad Rusija nesudarė sąlygų jų įmonėms tinkamai dirbti kaip, pavyzdžiui, Baltarusijoje“.

Kazachstane registruoto verslo Nacionalinės krovininio transporto asociacijos „Gruzavtotrans“ prezidentas Vladimiras Matiaginas mano, kad verslo registravimas Kazachstane yra viena išeičių Rusijos krovininio transporto vežėjams. „Jie plėtoja logistiką per Azerbaidžaną, Iraną, Gruziją ir Turkiją, – pasakojo V.Matiaginas. – Prie sienos nusidriekė didžiulės eilės automobilių su rusiškais ir baltarusiškais numeriais“.

Gegužės 26 d. dviejuose pasienio iš Estijos į Rusiją punktuose buvo 517, o dviejuose pasienio iš Latvijos į Rusiją punktuose – 800 sunkvežimių. Šiaurės Osetijos punkte „Aukštutinis Larsas“ tą dieną eilėje laukė 5 tūkst. transporto priemonių – čia kirsti sieną kitą sykį tenka laukti ir tris savaites.

Rusijos ir Gruzijos pasienyje susidarė spūstys dėl Rusijos ir Baltarusijos sunkvežimių, atvykusių maršrutu Rusija-Turkija, kurie anksčiau dirbo su europinėmis šalimis.

Tuo metu Baltijos šalių pasienio punktai buvo pilni vilkikų iš Europos, kuriems Baltarusija, taikydama atsakomąsias priemones, nuo balandžio 16 d. uždraudė važiuoti per savo teritoriją. Nuo to laiko sunkvežimiai su europiniais numeriais gali pristatyti prekes tik į pasienio terminalus Baltarusijoje, kur jos perkraunamos į baltarusiškus arba rusiškus automobilius.

„Baltarusiai priėmė teisingą sprendimą, – įsitikinęs S.Gozas. – Jie perėmė dalį Rusijos krovinių, o mūsiškiai gauna trupinius, jei apskritai kažką gauna“.

Užsienio vežėjai į Rusiją vyko aplenkdami Baltarusiją per Latvijos, Estijos ir Suomijos sienas, tačiau pasienio punktų pralaidumas nebuvo pritaikytas padidėjusiam krovinių srautui, todėl prie jų nusidriekė eilės.

Rusijos kelių transporto įmonių atstovai mano, kad Rusija turėtų įvesti sankcijas konkurentams iš užsienio, panašias į tas, kurios buvo priimtos Baltarusijoje. „Maršruto atkarpoje nuo Rusijos sienos su ES iki paskirties vietos dirbs vietiniai vežėjai, kurie dabar stovi, sumažės eilės pasienyje, nes vieninga Rusijos ir Baltarusijos sistema palei visą sieną su Europa perskirstys transporto srautus“, – sankcijų naudą vardija „Sovtransavto“ vadovas V.Tianas.

Balandžio 21 d. ASMAP išsiuntė laišką ministro pirmininko pirmajam pavaduotojui Andrejui Belousovui, prašydama „duoti nurodymą per trumpą laiką imtis priemonių ES šalių vežėjų atžvilgiu, panašių į Baltarusijoje priimtą sprendimą.

Gegužės 25 d. Pramonės ir prekybos ministras Denisas Manturovas pareiškė, kad jo vadovaujama ministerija pritaria idėjai įvesti apribojimus Europos vilkikų įvažiavimui į Rusiją pagal Baltarusijos scenarijų.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kokią reikšmę turi „Amnesty international“ ataskaita?