Lietuviškos medienos deficitui didėjant, ministerija žada imtis priemonių dėl žaliavų eksporto

Dėl lietuviškos medienos eksporto vietinė pramonė patiria vis didesnį žaliavų trūkumą ir brangimą. Lietuviškos žaliavos deficitą didina ir baltarusiškos medienos importui įvestos sankcijos, tačiau Aplinkos ministerija teigia, kad planuojama imtis konkrečių veiksmų, kad mediena nebūtų išvežama, skelbia LNK žinios.

Deficitą didina ir baltarusiškos medienos importui įvestos sankcijos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Deficitą didina ir baltarusiškos medienos importui įvestos sankcijos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Deficitą didina ir baltarusiškos medienos importui įvestos sankcijos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Deficitą didina ir baltarusiškos medienos importui įvestos sankcijos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Deficitą didina ir baltarusiškos medienos importui įvestos sankcijos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Deficitą didina ir baltarusiškos medienos importui įvestos sankcijos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

2022-06-07 11:08

Anot Valstybinės miškų urėdijos (VMU) generalinio direktoriaus Valdo Kaubrės, rinkoje esančios medienos žaliavos kainą didina kelios pagrindinės priežastys.

„Paklausai įtaką daro rinka. Poreikis yra, natūralu, kad visi medienos perdirbėjai tarp to kiekio konkuruoja, nes mediena yra ribotas išteklius, kurio naudojimą patvirtina Vyriausybė ir aplinkos ministras“, – LNK žinioms sakė urėdijos atstovas.

Pasak V.Kaubrės, dar prieš porą metų medienos kaina buvo nukritusi į rekordines žemumas, kilimas prasidėjo pernai. VMU atstovo teigimu, praėjusiais metais medienos žaliavos kaina augo 40 proc., šiemet ji – dar maždaug penktadaliu didesnė.

Žada imtis priemonių

Aplinkos ministerija sako, kad medienos sektorių stipriai veikia įvestos sankcijos medienos importui iš Rusijos ir Baltarusijos.

„Lietuva importuodavo medieną tiek iš Baltarusijos, tiek iš Rusijos. Dabar tas importas yra sustojęs ir faktiškai Lietuvos sąlygomis mes turime medienos deficitą“, – LNK žinioms teigė aplinkos viceministras Danas Augutis.

Asociacijos „Lietuvos mediena“ vadovas Raimundas Beinortas sako, kad Lietuvos pramonei jaučiant vis didesnį vietinės žaliavos stygių, būtina spręsti medienos išvežimo klausimą.

„Dėl tos priežasties, žinodami, kas gali atsitikti, lygiai taip pat savo rinkas uždarė estai ir latviai. Lietuva iš esmės liko vienintelė valstybė, kaip jau daug metų šiame regione, kurioje medieną pirkti gali bet kas panorėjęs“, – teigė R.Beinortas.

Asociacijos atstovo teigimu, kitose Europos Sąjungos šalyse taikoma praktika – žaliavą perdirbti valstybėje ir naudoti vietinės pramonės poreikiams.

Aplinkos ministerija sako planuojanti imtis veiksmų, kad papildomo medienos išvežimo iš Lietuvos nebūtų.

„Tiesiogiai riboti eksporto mes negalime, kadangi yra laisva prekyba tarp Europos Sąjungos šalių. Bet vis dėlto numatome keisti prekybos taisykles ir pagal tas prekybos taisykles fiksuoti įsigyjamos medienos kiekį“, – tikino viceministras.

Asociacija: pakeitimai – nepakankami

Asociacijos „Lietuvos mediena“ vadovas R.Beinortas Eltai sakė, kad ministerijos siūlomi pakeitimai neturės poveikio susiklosčiusioje situacijoje.

„Ministerijos siūlomi sprendimai neatneš norimų rezultatų ir medienos išvežimo iš Lietuvos nesustabdys. Teikiami pakeitimai nėra pakankami, dėl jų pramonė išsakė savo pastabas ir nuogąstavimus“, – teigė R.Beinortas.

Anot jo, dėl išaugusių ir toliau kylančių kainų bei žaliavų trūkumo šalies medienos sektoriaus įmonės šiuo metu jau yra priverstos spręsti ilgalaikių sutarčių klausimus, mažinti gamybos apimtis, kyla grėsmių stabdyti veiklą.

„Viskas gerai, kai medienos kaina kyla arba krinta dėl objektyvių priežasčių. Ekonominė Lietuvos tragedija yra ta, kad kainų augimą dažnu atveju sukelia spekuliantai, kurie į pusmetinius aukcionus ateina su intervencinėmis kainomis, iškreipiančiomis situaciją“, – pažymėjo R.Beinortas.

„Lietuvos mediena“ duomenimis, medienos pramonė sukuria apie 10 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP), o visame sektoriuje dirba apie 60 tūkst. specialistų. Šalies medienos, baldų ir popieriaus pramonės sukuriama vertė 2020 m. viršijo 4,8 mlrd., o 2021 m. pasiekė beveik 6 mlrd. eurų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.