Vasara pajūryje prasidėjo niūriai – birželio 1-ąją Palangoje krapnojo lietus, o vos iki 13 laipsnių įšilęs oras labiau priminė rudenį.
– Kaip niekada žvarbus pavasaris ir vėsi sezono pradžia palangiškių nedžiugina. Ar nesibaiminate, kad dabartiniai orai gali būti pranašiški visai vasarai? Ar dažnai žvalgotės į orų prognozę? – „Lietuvos rytas“ paklausė Palangos mero Šarūno Vaitkaus.
– Vasaros pradžioje esame matę visko: vienais metais pusė birželio primindavo rudenį, kitais – jau gegužę kęsdavome kaitrą, o paplūdimiai buvo pilni žmonių. Neabejoju, kad karšta ir saulėta vasara niekur nedings ir mes jos tikrai sulauksime.
Aišku, smagu būtų, kad jau birželis būtų vasariškas ir kuo daugiau žmonių šį mėnesį galėtų panaudoti poilsiui prie jūros. Orų prognoze domiuosi kasdien ir galiu pasidžiaugti, kad festivalį „Myliu Palangą“ lydi saulėti orai, o kitą savaitę sulauksime tikros vasaros.
– Pandemijos metu, kai buvo apribotos išvykos į užsienį ir didžioji dalis Lietuvos gyventojų galėjo poilsiauti tik savo šalies pajūryje, Palanga sulaukė rekordinio poilsiautojų skaičiaus.
Ko tikitės šiemet, kai nuslopus koronaviruso grėsmei į užsienio kurortus iš Lietuvos jau dabar skrenda pilni lėktuvai?
– Per tas dvi vasaras Palangoje, galima sakyti, priverstinai apsilankė tie poilsiautojai, kurie čia nėra buvę nuo sovietmečio.
Ir jie atrado visiškai kitokį kurortą, nei matė kadaise, – civilizuotą, su Vakarų Europai nenusileidžiančia infrastruktūra, paslaugomis.
Tikiu, kad ta naujai Palangą atradusių poilsiautojų dalis ir šią vasarą sugrįš.
Pastaruoju metu apie 80 procentų poilsiautojų Palangoje sudarė Lietuvos gyventojai. Manau, kad ir šią vasarą jų užteks ir užsienio kurortams, ir Lietuvos pajūriui.
– Ką naujo poilsiautojai šią vasarą išvys Palangoje?
– Labiausiai matoma sezono naujiena – didžiausias Lietuvoje 40 metrų aukščio apžvalgos ratas, į kurio 27 uždaras kabinas vienu metu gali tilpti 160 žmonių. Kabinos yra ne tik vėdinamos, bet ir šildomos, todėl ratas gali veikti ir žiemą.
Artimiausiu metu apžvalgos bokštu virs ir Šventosios švyturys. Dabar perkame projektavimo paslaugą. Po rekonstrukcijos jame turėtų atsirasti stiklinis liftas – jis žmones pakels į 40 metrų aukščio apžvalgos aikštelę.
Po žiemos audrų tvarkomi paplūdimiai. Žabtvorėms kopose pinti, naujiems mediniams takams skirta pusė milijono eurų, kurie buvo likę nuo pernai vykusių pliažų papildymo smėliu darbų. Neįgaliesiems skirto Lino tako pabaigoje pačiame paplūdimyje bus paklotas specialus surenkamas iš plastiko pagamintas takas, kuriuo neįgalieji vežimėliuose galės pasiekti vandenį.
Paplūdimiuose šiemet du pliažai atiduoti nudistams – Pajūrio regioninio parko pliaže ir pietiniame Šventosios paplūdimyje.
Ten pat atsirado paplūdimys, skirtas poilsiaujantiems kartu su savo augintiniais.
Ties įėjimais į paplūdimius įrengtos 4 naujos aikštelės su dviračiams skirtais stovais. Iš viso dabar pajūryje jų yra 9.
– Kokių naujų objektų Palangoje tikėtis ateityje?
– Verslas investuoja į uždarus teniso aikštynus, kurie kartu su „Norfos“ prekybos centru atsiras buvusioje Bangų gatvės automobilių stovėjimo aikštelėje.
Šiuo metu jau parengtas šio pastato projektas, o statybos darbai turėtų prasidėti rudenį.
Esame užsakę atviro teniso aikštyno rekonstrukcijos projektą. Jį turėdami ieškosime koncesininkų, kurie investuotų į šiuolaikiškus teniso aikštynus su žiūrovų tribūnomis. Norime tokio lygio aikštyno, kuriame galėtų vykti oficialūs tarptautiniai turnyrai.
Parengtas ekstremalaus sporto aikštyno projektas. Kitais metais baigus darbus netoli Sporto arenos atsiras apie 2 tūkst. kvadratinių metrų ploto aikštynas, kuriame bus galima pramogauti riedučiais, riedlentėmis ir BMX dviračiais.
Šalia savivaldybės pradėjome statyti Jaunimo ir savanorystės centrą, buvusi Smilčių pradinė mokykla rekonstruojama į Bendruomenės namus. Šie projektai miesto biudžetui kainuos per 2 mln. eurų.
– Daug aistrų kėlė pajūrio kopose pastatytos dušinės. Po ilgų ginčų prokurorai galutinai nusprendė, kad jos pastatytos teisėtai. Tačiau poilsio aptarnavimui, tai yra visuomenės poreikiams, skirtas pastatas iki šiol yra uždaras. Ką manote apie tai?
– Savivaldybė savininkus mėgino nubausti už pastato naudojimą ne pagal paskirtį, tačiau teismai administracinę bylą nutraukė, nors, mūsų manymu, jis iš tiesų kol kas nėra naudojamas žadėtam poilsio aptarnavimui.
Apie kokius nors savininkų planus ar terminus savivaldybė jokių pranešimų nėra gavusi. O žmonėms atverti visuomenės poreikiams skirto pastato duris savininkus turėtų įpareigoti teisės aktai.
– Pastaruoju metu Palangoje itin išsiplėtė antrojo būsto statybos – mūrai kyla įvairiausiose miesto vietose. Anksčiau esate kalbėjęs, kad vien tik poilsiui skirto būsto plėtra kenkia kurorto įvaizdžiui. Kokia jūsų nuomonė dabar?
– Tada baiminausi, kad antrojo būsto kvartalai šaltuoju metų laiku stovės tamsiais langais ir atgis tik vasaros metu. Bet gyvenimas parodė, kad būtent antrasis būstas Palangai suteikia gyvybės ne sezono metu. Jų savininkai čia atvažiuoja ne tik savaitgaliais, dabar, esant galimybėms dirbti nuotoliniu būdu, apsigyvena savaitėmis.
Net žiemą gatvėse vaikštinėja šeimos, pilna žmonių prekybos centruose, didėja kavinių apyvarta.
Antrojo būsto plėtra kurortui duoda pridėtinę vertę – matydamas ištisus metus Palangoje didėjantį žmonių srautą drąsiau investuoja verslas. Atidaromi Vilniuje žinomi kavinių tinklai, naujos parduotuvės.
Palanga darosi patraukli ir nuolatiniam gyvenimui. Čia šeimos persikelia gyventi iš šalies didmiesčių. Teko kalbėtis su naujakuriais. Jie džiaugiasi jūra, pušynais, ramybe. Palangiškiai dažnai to nebepastebi, bet didelių miestų gyventojai tai labai vertina.
Visur, kur reikia, Palangoje jie gali nueiti pėsti, nereikia vaikų vežioti į mokyklą, nėra automobilių spūsčių. Be to, pas mus vyksta visavertis kultūrinis gyvenimas, per 20 minučių galima pasiekti Klaipėdą.
Palanga nepatyrė emigracijos problemos ir nuolat auga: lyginant su 2018 metais, šiemet sausio mėnesį mūsų mieste gyveno 1,5 tūkst. žmonių daugiau. Dabar Palangoje gyvenamąją vietą deklaravusiųjų skaičius artėja prie 19 tūkstančių.
– Dažnai nuomojamas antrasis būstas konkuruoja su viešbučiais, kurie žiemą ir taip stokoja svečių. Ar ne dėl šios priežasties žinomi kurorto viešbučiai „Alanga“, „Austėja“, „Liukrena“ virto daugiabučiais namais?
– Didėjanti konkurencija apgyvendinimo sektoriuje nėra blogai. Šitaip kurorte reguliuojamos paslaugų kainos. Senesni viešbučiai yra mažiau patrauklūs, negali pasiūlyti šiuolaikiško komforto, o jų renovacija kainuoja pernelyg brangiai. Gal tai viena priežasčių, kodėl kai kurie viešbučiai pasitraukia iš šio verslo.
Tačiau tai nereiškia, kad naujiems viešbučiams Palanga nėra įdomi. Statomas pasaulinio tinklo „Marriott“ viešbutis, kuris turėtų būti atidarytas 2024 metais. Viešbučiai bus statomi netoli parko vietoj buvusio Švietimo skyriaus pastato, buvusio policijos komisariato vietoje.
Į aukštos klasės viešbutį Šventojoje rekonstruojama „Auksinių kopų“ poilsinė, prie Šventosios uosto didelio viešbučio komplekso statybą yra numačiusi Panevėžio įmonė „Lietkabelis“. Jau šią vasarą prie įvažiavimo į Šventąją bus atidarytas naujas viešbutis „Vaiva“.
– Viešbučių verslas Šventąja susidomėjo dėl būsimojo uosto. Kaip savivaldybei sekasi jo statyba?
– Apsilankiusieji uosto teritorijoje šios vietos nebeatpažintų. Sutvarkytos uosto prieigos, atsirado automobilių stovėjimo aikštelė, jau pastatytas angaras žvejų valtims, netrukus bus užpilta dalis uosto akvatorijos, o šioje vietoje atsiras įranga valtims nuleisti į vandenį.
Uosto statyba juda taip sparčiai, kaip skiriamas finansavimas. Kol kas šio etapo darbai įvertinti 3,5 mln. eurų. Pusę šios sumos yra skyrusi Žemės ūkio ministerija, likusi dalis finansuojama iš savivaldybės biudžeto.
Kad uosto akvatorija galėtų naudotis jachtos, reikia pastatyti molus, tačiau jų statybai pinigų vis nesurandama. Pradžiai iš šių metų šalies biudžeto tikėjomės gauti 10 mln. eurų, tačiau likome be nieko, nors Vyriausybė Šventosios uostą yra įsitraukusi į savo priemonių planą.
Buvome pateikę paraišką Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, kuri 5 mln. eurų buvo numačiusi šalies kurortams.
Norėjome gauti bent kažkiek lėšų uostui, bet mūsų paraišką atmetė, nes valstybinis uostas nepriklausąs savivaldybei. Tai, kad Palanga uostą valdo patikėjimo teise, jachtų uostas tiesiogiai susijęs su turizmu ir kurorto plėtra, vertinimo komisijos nesudomino.
– Neseniai kilo konservatorių valdomos Palangos konfliktas su konservatorių Vyriausybe dėl „Pušyno“ sveikatos centro, kurį Vidaus reikalų ministerija buvo numačiusi likviduoti, o pastatus parduoti. Dabar negaunate finansavimo uostui.
Ar galima sakyti, kad dešiniųjų partijos Palangos nemyli?
– „Pušyno“ atvejis įrodė, kad tuščios ambicijos kenkia valstybei.
Prieš nusprendžiant ministerijoje buvo galima paprasčiausiai pasitarti su miesto vadovais ir būtų surastas visiems tinkamas sprendimas.
Po to, kai miestas pasipriešino sanatorijos likvidavimui, paaiškėjo, kad ji vis dėlto reikalinga Sveikatos apsaugos ministerijai ir „Pušynas“ bus prijungtas prie Klaipėdos ligoninės. Šitaip buvo išsaugotas šimto darbuotojų kolektyvas, o ligoniai neprarado galimybės reabilituotis prie jūros.
Nemanyčiau, kad mūsų partijos vadovaujama Vyriausybė yra nusistačiusi prieš Palangą, nors valstybės investicijų kurorte pasigendu.
Antai Algirdo Butkevičiaus vadovaujama socialdemokratų vyriausybė Palangai padėjo pastatyti Koncertų salę, rekonstruoti stadioną, finansavo kempingo, aplinkkelio statybą.
Sauliui Skverneliui vadovaujant valstiečių Vyriausybei Palangoje buvo pastatytas baseinas, kurhauzo medinė dalis, finansuota Šventosios uosto statybos pradžia, rekonstruota visa Vytauto gatvė, Senoji gimnazija.
Be mums skiriamų Kelių direkcijos fondo lėšų gatvėms, iš dabartinės Vyriausybės pinigų kol kas nesame gavę jokiam objektui. Neskubu niekam priekaištauti – po Seimo rinkimų tepraėjo pusantrų metų. O per tą laiką valstybė patyrė daug kainavusių problemų – pandemija, migrantų krizė.
Manau, kad iki kadencijos pabaigos dar bus prisiminta, jog Palangos kurortas yra visos Lietuvos.
– Palanga ilgai buvo kritikuojama dėl Lietuvoje labiausiai matomo sovietinės ideologijos paminklo karių kapinėse. Jį suspėjote nugriauti iki vasaros, tačiau iš miesto centro iškelti karių palaikų nesiryžote, nors netyla abejonės, kad čia iš viso nieko nebuvo palaidota.
– Buvusį monumentą pakeitė kukli lentelė, o kapavietės teritorija virto viso skvero dalimi. Perkelti palaikus į kapines užimtų pernelyg daug laiko, kainuotų daug lėšų, kiltų papildomų aistrų. Tegu viskas lieka kaip buvę, o kad čia yra sovietų karių palaidojimo vieta, laikui bėgant rūpės vis mažiau.
Ginčas, ar ten iš viso yra kas nors palaidota, išsispręs dar šiemet užsakius viso skvero rekonstrukcijos projektą. Nėra reikalo eikvoti lėšų ir aiškintis dabar, kai numatant rekonstrukcijos darbus ši vieta vienaip ar kitaip bus išžvalgyta.
