Abejoja, ar ECB ims sparčiai kelti palūkanų normas: „Kad pasiektume 4 proc., reikėtų maždaug 16 metų“

Ekonomistai sako abejojantys, kad vis garsiau apie bazinių palūkanų normų didinimo poreikį kalbantis Europos centrinis bankas (ECB) jas imsis didinti itin sparčiai. Bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pažymi, kad palūkanų normas centriniai bankai nusprendžia kelti siekiant atvėsinti kaistantį ekonomikos augimą. Tačiau šiuo metu, ekspertės požiūriu, perkaitimo rizika kyla ne visose euro zonos valstybėse.

Atkreipia dėmesį, kad ECB veikiausiai nesustos ties vienu pakėlimu ir jas per laiką imsis didinti nuosekliai.<br>I.Danieliūtės nuotr.
Atkreipia dėmesį, kad ECB veikiausiai nesustos ties vienu pakėlimu ir jas per laiką imsis didinti nuosekliai.<br>I.Danieliūtės nuotr.
Atkreipia dėmesį, kad ECB veikiausiai nesustos ties vienu pakėlimu ir jas per laiką imsis didinti nuosekliai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Atkreipia dėmesį, kad ECB veikiausiai nesustos ties vienu pakėlimu ir jas per laiką imsis didinti nuosekliai.<br>V.Skaraičio nuotr.
R.Krušinskas.<br>KTU nuotr.
R.Krušinskas.<br>KTU nuotr.
I.Genytė-Pikčienė.<br>T.Bauro nuotr.
I.Genytė-Pikčienė.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Jun 9, 2022, 9:54 AM

„Kalbėti apie drastiškus palūkanų normų kėlimus, matyt, tikrai dar yra anksti. Europos centrinis bankas savo retorikoje labai akcentuoja, kad stebės situaciją ekonomikoje, infliacijos tendencijas ir darbo rinkos įtampas“, – ketvirtadienį LRT radijui teigė I. Genytė-Pikčienė.

Būtent ekonomikos raidos tendencijos, jos vertinimu, turės daugiausiai įtakos pinigų politikos pasirinkimams. Tačiau ekonomistė atkreipia dėmesį, kad pietinės Europos valstybės jau anksčiau susidūrė su ekonominėmis problemomis, o prieš tai sparčiai augusioje Centrinėje-Rytų Europoje vyrauja neapibrėžtumas dėl aukštos infliacijos ir Rusijos karo Ukrainoje.

Todėl, „INVL“ ekspertės požiūriu, būtent pasikeitę ekonominiai lūkesčiai leidžia abejoti, kad ECB nuspręstų imtis spartaus palūkanų kėlimo.

„Matyt, pradžioje reikia kalbėti apie palūkanų normų normalizaciją. Tai reiškia, išlipimą iš neigiamų palūkanų normų teritorijos į teigiamas ir vėliau, jau pagal situaciją bus reaguojama. Todėl labai reikšmingo palūkanų normų kėlimo matyt tikrai dar nesulauksime vidutiniu laikotarpiu“, – prognozuoja I. Genytė-Pikčienė.

Tuo metu Kauno technologijos universiteto finansų profesorius dr. Rytis Krušinskas pažymi, kad centrinio banko sprendimas įvykti vieno žingsnio padidinimą, siekiantį 0,25 proc. punkto, vidutinio Lietuvos gyventojo paskolą pabrangintų ne itin reikšmingai – nuo keliolikos, iki keliasdešimt eurų, priklausomai nuo paskolos dydžio.

Tačiau ekonomistas atkreipia dėmesį, kad ECB veikiausiai nesustos ties vienu pakėlimu ir jas per laiką imsis didinti nuosekliai.

„Padidinimas ketvirčiu dar atrodytų pakankamai nieko, bet jeigu tai įgaus tendenciją, kad kas ketvirtį metų pridės po 0,25 proc., tai tos įmokos per ateinančius metus gali padidėti gan drastiškai. Žmonės, kurie pasiėmė ilgalaikes paskolas, tikrai galėtų turėti šiokį tokį rūpestį“, – svarstė jis.

Nors nuoseklus palūkanų normų kėlimas po 25 bazinius punktus, KTU profesoriaus vertinimu, yra ganėtinai realus, tačiau tokiu tempu pasiekti gan aukštą palūkanų normų lygį užtruktų gan ilgai.

„Jeigu vis tik bus prieita prie to ilgalaikio palūkanų normų didinimo, tai nemanau, kad bus pasirinktas žingsnis per ketvirtį daugiau negu 0,25 procento. Jeigu modeliuoti situaciją grynai matematiškai, kad pasiektume 4 proc., reikėtų maždaug 16 metų“, – tvirtino R. Krušinskas.

ELTA primena, kad ketvirtadienį Nyderlanduose į pinigų politikos posėdį planuoja susirinkti ECB Valdančioji taryba. Nors šį kartą euro zonos pinigų politikos sprendimų priėmėjai veikiausiai dar nesiims didinti bazinių palūkanų normų, tačiau jau dabar gali būti apsispręsta nuo liepos mėnesio nutraukti grynuosius turto pirkimus pagal turto pirkimo programą (TPP).

Valdančiosios tarybos suformuotose gairėse numatyta, kad bet kokie sprendimai dėl bazinės palūkanų normos didinimo bus priimami tik tuomet, kai prieš kurį laiką bus užbaigta ši skatinamoji programa, kurios apimtys birželio mėnesį jau buvo sumažintos dvigubai – iki 20 mlrd. eurų.

Apie tai, kad ECB jau birželio mėnesio posėdyje greičiausiai ryšis nutraukti TPP, praėjusią savaitę interviu naujienų agentūrai ELTA kalbėjo ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Būtent priėmus sprendimą dėl šios skatinamosios programos nutraukimo, jau liepos mėnesį reikėtų imtis palūkanų normų didinimo, tvirtino Lietuvos atstovas ECB Valdančiojoje taryboje.

Apie tai, kad iki rugsėjo mėnesio gali būti nutraukta neigiamų palūkanų normų era, gegužės pabaigoje užsiminė ir ECB vadovė Christine Lagarde. Pasak jos, tikėtina, kad ECB „iki trečio ketvirčio pabaigos atsisakys neigiamų palūkanų normų“.

Ji taip pat pabrėžė, kad Bankas pirmiausiai turėtų nutraukti savo obligacijų supirkimo programą, o tokio žingsnio imtis numatoma jau pačioje trečiojo ketvirčio pradžioje. Tai savo ruožtu nuties kelią „palūkanų normų kėlimui per mūsų posėdį liepą“, pridūrė Ch. Lagarde.

Dėl aukštos infliacijos Ch. Lagarde pastaruoju metu vis dažniau sulaukdavo savo kolegų ECB Valdančiojoje taryboje raginimų pakelti palūkanų normas. Infliacija euro zonoje balandį buvo rekordiškai aukšta ir siekė 7,5 proc. Ji gerokai viršijo ECB užsibrėžtą 2 proc. infliacijos tikslą.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.