„PVM mažinimas pirmiausiai suveikia segmente tarp perdirbėjo ir prekybininko, o ūkininkas yra paskutinis eilėje“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ kalbėjo K. Navickas.
Pasak ministro, patirtis rodo, kad tokių produktų kaip kiaulienos kainų pokyčiai pirmiausiai pastebimi parduotuvėse, o augintojai naudą iš kainų augimo pajunta paskutinieji.
„Metų pradžioje buvo didelė krizė, ypatingai dėl nukritusių kiaulienos supirkimo kainų. Kai jos pradėjo kilti, jos pirmiausiai sukilo segmente tarp perdirbėjo ir mažmeninės prekybos sektoriuje. Tik paskutiniame etape jos pradėjo kilti kaip supirkimo kainos“, – aiškino K. Navickas.
Japonijos rinka kompensuos
Kinija jautienos, pieno ir alaus eksportą iš Lietuvos sustabdė vasario pradžioje, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) gavus Kinijos generalinės muitinės administracijos notą dėl jautienos, pieno produktų ir alaus eksporto iš Lietuvos į Kiniją sustabdymo. Prekybos nutraukimas pagrįstas dokumentų trūkumu.
Pasak K. Navicko, lietuviškai jautienai Japonijos rinka atsidariusi „gana stipriai“, o artimiausiomis dienomis šalį turėtų pasiekti 25 tonų jautienos krovinys iš Lietuvos.
„Kalbant apie jautienos, alaus praradimus, manau, kad rinka Japonijoje jau šiandien kompensuoja ir gali kompensuoti ta pačia apimtimi. O ar turime galimybių plėstis labiau, yra klausimas perdirbėjams“, – sakė K. Navickas.
Tuo metu Lietuvos maisto gamintojams dar nesulaukiant Taivano institucijų patvirtinimų, leidžiančių į salą eksportuoti maisto produktus, ministras tikino, kad Taivano atstovų vizitas šiems klausimams spręsti planuojamas liepą.
„Mūsų institucijos dirba ir čia VMVT dirba gan stipriai, ir Taivano atitinkamų institucijų, atsakingų už maisto saugą, auditas ir vizitas planuojamas liepą“, – informavo K. Navickas.
Koridorius tarp Baltijos ir Juodosios jūros
K. Navickas tvirtina, kad produkcijos iš Ukrainos efektyvesniam eksportui trukdo Europoje neišvystyta transportavimo geležinkeliais infrastruktūra. Pasak jo, iššūkių yra daug, tačiau Ukrainos ir Lietuvos susisiekimo ministrai jau kalba apie galimą ilgalaikį projektą sukurti koridorių tarp Baltijos ir Juodosios jūros, taip palengvinant galimybes gabenti produkciją.
„Ilgalaikėje perspektyvoje yra prielaidų, būtinybė turėti ir sukurti koridorius tarp Baltijos ir Juodosios jūros, nes ne tik grūdai čia galėtų judėti, bet ir kitos gėrybės, tas pats metalas, taip pat yra ukrainietiškos sojos eksporto į Skandinavijos šalis poreikias. Čia yra ilgalaikis projektas, trumpalaikiam sprendimui visas dėmesys dabar yra atblokuoti Juodosios jūros uostus“, – teigė jis.
Ministras aiškino, kad Europos Sąjungos Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryba klausimą dėl grūdų eksporto iš Ukrainos aptarė, tačiau sprendimus priima Europos Komisija. Anot jo, situacijos sprendimas yra persikėlęs į aukščiausią lygmenį ir kolegos iš Ukrainos nesidalina, kas šiuo metu yra kalbama už uždarų durų.
„Žinome situaciją, kad ji tik blogėja, nes derlius jau tuoj bus pradėtas nuiminėti ir iššūkiai ne tik dėl to, kad yra laukai užminuoti, bet iššūkis yra taip pat, kur dėti nuimtą derlių. Tą matome, žinome, kad įvairiausiais diplomatiniais kanalais, įskaitant ir mūsų, kiek mes galime, Žemės ūkio ministrų formatu, yra dirbama, bet apie rezultatus, kai jie bus, sužinosime viešai“, – aiškino K. Navickas.
Jis taip pat tikino, kad Jungtinių Amerikos Valstijų Joe Bideno pasiūlytas grūdų eksporto sprendimo būdas, pastatant laikinas saugyklas Ukrainos pasienyje yra aptartas ir bendrame Europos Komisijos pagalbos Ukrainai pakete.
„Yra siūlymų taip pat infrastruktūros vystymui tiek Juodosios jūros uostams Rumunijoje, tiek ir pačių geležinkelių infrastruktūros vystymui. Visi variantai yra sveikintini ir juos reikia turėti imtyje“, – sakė žemės ūkio ministras.
„Mūsų susisiekimo ministras bendrauja su Lenkijos kolegomis, turime taip pat iššūkių dėl netinkamos, susidėvėjusios geležinkelio infrastruktūros, bet kita bėda yra, kurią taip pat reikia spręsti, yra tai, kad Europos standarto grūdovežių nėra pakankamo skaičiaus. Europos Sąjunga nėra ta sąjunga, kuri dideliais kiekiais eksportuoja grūdus“, – pridėjo jis.
ELTA primena, kad antradienį JAV prezidentas J. Bidenas pristatė Vakarų planą statyti saugyklas prie Ukrainos sienų, kad būtų palengvintas grūdų eksportas, kurį stabdo Rusijos pradėta Ukrainos Juodosios jūros uostų blokada, sukėlusi pasaulinę maisto tiekimo krizę.
Jungtinės Tautos gegužės pradžioje tikino, kad karas Ukrainoje daro rimtą poveikį jos gebėjimui pristatyti skubiai reikalingą pagalbą maistu viso pasaulio šalims, nes didelė jo dalis įstrigusi Ukrainos uostuose.
„Šiuo metu beveik 4,5 mln. tonų grūdų įstrigę Ukrainos uostuose ir laivuose ir negali būti panaudoti“, – dpa sakė Jungtinių Tautų Pasaulio maisto programos (WFP) Vokietijoje direktorius Martinas Frickas. Maisto eksportas yra nepaprastai sunkus, nes Ukrainos uostai ir jūrų keliai į šalį yra nepasiekiami dėl Rusijos invazijos.
Iki karo pradžios Ukraina buvo viena svarbiausių kviečių gamintojų pasaulyje ir didelė kukurūzų gamintoja. Daugelis šalių yra priklausomos nuo pigių kviečių iš Ukrainos. Grūdai taip pat labai svarbūs teikiant pasaulinę pagalbą maistu. „Pasaulyje skubiai reikia Ukrainos maisto“, – sakė M. Frickas.
