„Šiais metais dalis Lietuvos verslo nukentėjo dėl audringos Kinijos reakcijos į Taivaniečių atstovybės atidarymą Vilniuje. Planuojant šį sprendimą, remtasi prielaida, kad Kinijos atsakas apsiribos eksporto bei importo operacijų suvaržymu ir neapims poveikio trečiųjų šalių verslui Lietuvoje“, – teigė G. Nausėda.
„Ši prielaida pasirodė besanti pernelyg optimistiška. Dar blogiau, nebuvo pasirengta atsakomiesiems veiksmams. Nebuvo laiku įspėti verslo atstovai“, – sakė prezidentas, akcentuodamas, kad dar neseniai Lietuvos verslininkai buvo raginami plėtoti verslą Kinijos rinkose.
„Priminsiu, kad dar visai neseniai Lietuvos verslininkai buvo raginami plėtoti bendradarbiavimą su Kinijos įmonėmis. Tačiau šiais metais tiems, kurie patyrė nuostolių, buvo pasiūlyta pakentėti. O tarp eilučių – dar ir patylėti“, – teigė G. Nausėda, Vyriausybės politiką pavadindamas „moraliai neatsakinga“.
Susiję straipsniai
„Valstybė turi padėti verslui atverti langus į alternatyvias rinkas, diversifikuoti eksportą ir investicijas. Principas „kerti mišką, skiedros lekia“ yra ne tik trumparegiškas, bet ir moraliai neatsakingas“, – metiniame pranešime sakė G. Nausėda.
Lietuvai leidus šalyje veikti Taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. Kinija teigia, kad sprendimas pavadinti atstovybę „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės valstybės atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai. Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti ekonominio ir politinio spaudimo priemones.
Šiuo klausimu išsiskyrė ir už Lietuvos užsienio politiką atsakingų politikų pozicijos. Prezidentas G. Nausėda yra teigęs, kad klaida buvo atidaryti atstovybę būtent tokiu pavadinimu ir kad su juo nebuvo suderintas šis žingsnis. Tačiau užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tvirtino, kad Taivaniečių atstovybės įkūrimo veiksmai buvo intensyviai koordinuojami.