Siekiant mažinti energijos kainas gyventojams iki 2030 m. bus siūloma beveik 1 mlrd. eurų parama. Pasak D.Kreivio, tikimasi, kad tai padės pamažu atsisakyti naftos ir dujų ir visą reikiamą elektros energiją pasigaminti iš atsinaujinančių šaltinių.
„Elektros mes gaminamės labai mažai – nuo 20 iki 35 proc. Tai yra mūsų Achilo kulnas“, – pareiškė jis.
Tačiau D.Kreivys numato, kad iki 2030 m. Lietuva pasigamins reikiamos energijos iš atsinaujinančių šaltinių. Vis dėlto specialistai abejoja ar per dešimtmetį pavyks visiškai atsisakyti naftos bei dujų, mat vėjo ir saulės elektrinėms gaminti būtinos žaliavos irgi brangsta.
„Jei kalbame apie atsinaujinančią energetiką, mes tampame priklausomi nuo kitų šalių, pirmiausia – Kinijos, o žinome, kad santykiai su Kinija nėra patys geriausi.
Vien per praėjusius metus litis pabrango 5 kartus, o ličio jonų baterijos yra būtinos atsinaujinančiai energetikai“, – „Lietuvos ryto“ televizijai kalbėjo energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas.
Europos Parlamentas nutarė iki 2035 m. visiškai atsisakyti automobilių su vidaus degimo varikliais. Lietuva pasiryžusi skirti 16 mln. eurų gyventojams, kurie norės įsirengti elektromobilių įkrovimo stoteles. Tačiau ekspertas abejoja, ar daugelis lietuvių įpirks brangius elektromobilius.
„Visą laiką galvota, kad dujos yra lyg pereinamasis kuras, pereinant nuo iškastinio kuro į žaliosios energetikos ateitį. Bet naftos atsisakyti negalime, nes daugelis transporto priemonių naudoja naftos produktus, todėl naftos atsisakyti bus dar sunkiau nei gamtinių dujų.
Planai ambicingi, bet bus sunku“, – teigė V.Jankauskas.
Pasak D.Kreivio, investicijos į atsinaujinančią energetiką padės sumažinti elektros kainą gyventojams, tačiau vargu ar galime tikėtis, kad mokėsime tiek, kiek pernai.
Vis tik energetikos ekspertas Martynas Nagevičius turi gerų žinių. Pasak jo, tie vėjo ir saulės elektrinių parkai, į kuriuos dabar yra investuota, bus pastatyti jau 2024 m. ar net 2023 m. pabaigoje. Jie smarkiai padidins pasiūlą ir tada kainos turėtų kiek kristi.
