– Pone Bartkau, pirmą kartą po ilgo laiko turime teigiamas palūkanas. Kaip jos gali paveikti šalies ekonomiką, mūsų gyvenimus, verslą ir kitus dalykus?
– Pas mus, ko gero, didžiajai daliai paskolų palūkanos peržiūrimos kartą į pusmetį, kartą į metus. Tad, be jokios abejonės, paskolą paėmusiems asmenims palūkanų našta bus didesnė, tačiau ji nebus nepakeliama. Ji bus pakeliama, atsižvelgiant į tai, kad mes turime augančias kainas, augantį darbo užmokestį, t. y. tokią aplinką, kuri nebus susijusi su jokia stagnacija.
Netgi Europoje, euro zonoje, lyginant šių metų pirmą ketvirtį su praėjusių metų pirmu ketvirčiu, ekonomikos augo 5 proc., vidutiniškai po 2 proc. per šitą laiko tarpą. Lietuvoje dabar yra 5 proc. augimas, o, lyginant pirmą ketvirtį su gruodžiu, turime ir didesnį augimą, nei jis būdavo fiksuojamas šituo laikotarpiu. Nepamirškime to, kad čia priskaičiuotos 5–6 savaitės karo.
Taigi mes turime tą aplinką, kurioje iš principo ir reikėtų pradėti palūkanų normas atstatyti iki normalaus lygio, kad, kai mūsų ekonomika nueis į recesiją, turėtume tą skatinamąjį instrumentą.
– Apie recesiją jau kalbate kaip apie faktą?
– Ne. Apie recesiją kalbu kaip apie kažkokią galimybę ir neišvengiamą dalyką, kuris bus kažkada ateityje, bet tikrai miglotoje ateityje. Ne dabar. Dabar recesijos tikrai nėra, jokio pagrindo jai nėra.
– Palūkanų normų didinimas prisideda prie recesijos spartesnio atsiradimo?
– Jeigu turėtume jau dabar stagnuojančią ekonomiką dėl kitų priežasčių, ne dėl kreditavimo, tai, be jokios abejonės, palūkanų normų didinimas ir drastiškas didinimas kirstų per kreditavimą ir stabdytų verslo plėtrą. Tai papjautų ekonomiką.
Europos Centrinio Banko (ECB) palūkanos didinamos labai nuosekliai, nuosaikiai, po truputį.
– Nėra grėsmės, kad palūkanos gali būti didinamos drastiškai?
– Ne. Jie jau daro šitą dalyką kas kelias savaites. Tai daroma labai protingai ir nuosaikiai.
– Kaip palūkanų didinimas gali atsiliepti žmonėms? Vis tiek tą krepšelį, kurį žmonės turi, turės dalinti: iki šiol skirdavo didėjančioms kainoms, už brangstantį maistą, o dabar turės nemažą dalį lėšų atidėti bankui sumokėti palūkanoms.
– Taip, jie turės šiek tiek daugiau lėšų atsidėti savo kreditoriniams įsipareigojimams. Tačiau tai bus tik šiek tiek daugiau. Bet nors ir brangs žaliavos, atlyginimai neišvengiamai kils.
Todėl, kad mes pereiname į aukštesnį kainų lygį, ir reikia, ko gero, kad vieną ar du kartus apsisuktų ekonomikos ciklas. Tai vyksta kas kelis mėnesius, maždaug per tiek visi atsiskaitymai suvaikšto.
Įmonės turės reikiamas lėšas, kad galėtų padidinti darbo užmokesčius, nes jie jau bus realizavę prekes už aukštesnes kainas.
– Kalbant apie darbo užmokestį, Tarptautinis valiutos fondas (TVF), neseniai baigęs misiją Lietuvoje, paskelbė, kad būtų rizikinga didinti darbo užmokestį, valstybė turi rasti būdų, kaip pažaboti darbo užmokesčio didėjimą. Matyt, bus bandoma mažinti ar siekti, kad taip smarkiai nekiltų?
– Ekspertai apie šį dalyką, ko gero, kalbėjo infliacijos ir augančių kainų kontekste, bet kainų augimo priežastys pas mus yra kelios. Viena vertus, tai gali būti vartotojų perteklinė perkamoji galia. Tačiau infliacij, kurią mes stebime, dabar yra sąnaudų šoke: turime energinių išteklių brangimą, neaiškumą dėl grūdų tiekimo.
Visa tai yra tas, ką vadiname sąnaudomis – šitą dalyką sukelia ne pajamos. Darbo užmokestis šioje vietoje yra kaip kompensavimas praradimų, kuriuos gyventojai patiria dėl augančių kainų. Jeigu kalbėtume apie infliacijos žabojimo priemones, ECB neva palūkanų normų didinimą kreipia infliacijos pažabojimo linkme. Bet ji nepasieks to tikslo, infliacijos nemažins.
– Reikia bandyti žaboti infliaciją ar ne?
– Be jokios abejonės – taip. Priemonės turėtų būti išsiaiškinus priežastis, o priežastys yra neaiškumas dėl naftos tiekimo, tačiau tas dalykas beveik jau išspręstas. Aišku, nuo kitų metų rusiškos naftos ir energetinių išteklių Europos Sąjungoje praktiškai nebebus – jie bus pakeisti kitų tiekėjų. OPEC jau yra paskelbęs, kad 650 tūkst. barelių per dieną didins naftos gavybą, kas sudaro maždaug „Družba“ naftotiekio pajėgumus.
– Ar tai gali reikšti, kad rekordines aukštumas pasiekusios benzino ir kitų degalų kainos gali mažėti? Dabar perkopė du eurus, bet ar galima tikėtis, kad grįš į vasario lygį?
– Į vasario lygį niekaip nebegrįš, nes tuo metu buvo nenormalus kainų lygis. Ką turėsime, tai kainų lygį tarp buvusio vasarį ir dabartinio. Priežastis, kodėl dabar naftos kainos dar šiek tiek šoktelėjo aukštyn, yra savotiškas netikėjimas, kad OPEC gali padidinti gavybą iki 650 tūkst. barelių per dieną. Priežastis ta, kad kurį laiką prie OPEC šalių buvo prisišliejusi valstybė, tokiu pavadinimu kaip Rusijos Federacija, tai sudarė vadinamąją OPEC+.
Kai OPEC reikėdavo padidinti naftos gavybą, jie koordinuodavo savo veiklą su Rusijos Federacija, tačiau ji nepasivydavo. Kitaip sakant, OPEC savo tikslo nepasiekė. Dėl to dabar paskui OPEC velkasi tas Rusijos Federacijos šleifas, todėl jie nesugeba įgyvendinti savo įsipareigojimų. Atitinkamai sakoma, jei per dieną pasieksite 400 tūkst. per dieną, tai jau bus gerai.
– Kalbant apie degalų kainas, kokie gali būti lūkesčiai ir tendencijos?
Tendencija labai paprasta. Yra likę tik techniniai darbai, kad tos gamyklos, kurios dirbo su rusiška nafta, galėtų apdirbti kitą naftą ir kitomis cheminėmis savybėmis pasižyminčią naftą.
Kadangi tai pareikalaus šiokių tokių investicijų, tai irgi yra priežastis, kodėl ta kaina nebesugrįš į buvusią vasario mėnesį. Gamykloms reikės modernizuotis, pakeisti dalį jungčių, pereiti nuo „Urals“ iki kitos naftos. Kitas dalykas, luktelti vieną mėnesį, kol naftos rinkos pastebės, kad OPEC jau greičiausiai šį mėnesį padidins gavybą iki 400 tūkst. barelių per dieną. Jeigu jie šitą dalyką padarys, tai ir ateities sandoriai keisis kainų žemėjimo linkme.
– O kaip padidėjusios palūkanos gali prislopinti infliacijos didėjimą ir jos aukštumas?
– Jos galėtų. Ekonomistai instrumentų turi nedaug, bet padidintos palūkanos yra vienas tų, kurį naudojame.
Pavyzdžiui, statybininkų darbų kaina labai stipriai išaugusi, nes jie išgraibstomi skirtingiems objektams. Visų rinkų pristabdymas veiktų per kreditavimo kranelio užsukimą. Prieš imdamas kreditą ir priimdamas sprendimą įsigyti tą prekę, tu tikrai pasversi savo finansinius įsipareigojimus.
Tokiu būdu mes kertame per vartojimo kreditus ir per nekilnojamojo turto (NT) rinką. Bet mūsų turima infliacija nėra sukelta perteklinio vartojimo, ji nulemta sąnaudų ir žaliavų kainų augimo. Todėl šitas vaistas yra ne nuo tos ligos.
– Kitaip tariant, tikėtis, kad įkaitusi NT rinka būtų atvėsinta didinant palūkanas, sunkiai tikėtina?
– Pirmas dalykas, nepanikuokim. Antras dalykas, jeigu ketinote įsigyti NT, tai ir įsigykite, nes ateityje jis vis tiek bus brangesnis.
– Tai būstas nepigs?
– Absoliučiai nėra jokio pagrindo.
O dėl palūkanų: gal reikėtų nelipti plikam į dilgėles ir geriau pasverti savo finansines galimybes ir toliau elgtis lygiai taip pat, kaip kad elgėmės.
– Liepą laukiama, kad brangs elektra. Kaip tai gali atsiliepti kainoms, infliacijai? Gal ji jau pasiekusi lubas ir ims kažkada mažėti?
– Mūsų Vyriausybė yra priėmusi sprendimą subsidijuoti dalį elektros kainos prieaugio, daugiausia 9 centus. Subsidija yra simbolinė parama gyventojams – visgi Vyriausybė žino jūsų problemas, sunkumus ir kad ūkiams sunku sudurti galą su galu. Dėl to ir priimamas toks sprendimas. Tai teisingas ir, galima sakyti, šiuo atveju pagrįstas sprendimas. Išvertus į ekonomistų kalbą, tai yra skolinimasis.
Ta kaina ko gero yra pasiekusi maksimumą. Ateis laikas, kai pradėsime stebėti kuro kainų korekciją žemyn. Tas neišvengiama. Pasaulyje naftos netrūksta, Rusijos naftos embargas paskelbtas tik dalies šalių, kitos sąjungininkės, kaip kad Indija, sėkmingai ją perka. Tai mums geras ženklas: sėskite jūs ant tos rusiškos naftos, o kitą atiduokite mums – mes ją tikrai pasiimsime.
– Kada tai įvyks?
– Duokime OPEC mėnesį pademonstruoti, kad jie gali išgauti papildomą naftos dalį, kurią yra pažadėję. Tada seks žemėjančios kainos, kas palies visų išteklių kainas.
