Žinia buvo netikėta – mat Šiaulių banko stebėtojų taryboje A.Salda dirbo nuo pat 1991 m., o jai vadovauti buvo pakviestas 1999 m.
„Ne nepalankios aplinkybės, o natūralus noras, kuris buvo modeliuotas ne vienus metus. Laukiau palankaus momento, kad sprendimas nesukeltų neaiškumų“, – „Lietuvos rytui“ tokią priežastį trauktis įvardijo bankininkas.
Tiesa, A.Salda dar pusantro mėnesio – iki rugpjūčio lieka savo poste, kad būtų laiko surasti pamainą 23 metus šias pareigas ėjusiam vadovui.
– Kas nulėmė tokį sprendimą?
– Nėra priežasties pasitraukti, bet nėra priežasties ir likti dar daug metų (šypsosi). Palieku tik pareigas, bet ne darbą.
Aišku, logiškiau būtų buvę tai padaryti 2020 m., kai pasibaigė 4 metų kadencija. Sprendimui pasitraukti anksčiau sukliudė eilė objektyvių priežasčių. Pirmiausia buvo neaiškumas dėl Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) apsisprendimo likti ir išeiti iš mūsų banko. Jie atėjo laikinai, bet tai užsitęsė 17 metų. Dabar jau aišku, kad jie išeina – ženkliai mažina savo paketą, kurį perleidžia Lietuvos stambiam ir pripažintam verslui.
Bet kliudė ir pasaulį užgriuvusi pandemija, prasidėjęs karas. Bankininkystės sektorius labai jautrus pokyčiams, todėl kiekvienas žingsnis turi būti pasvertas ir pamatuotas.
– Buvote vienas Šiaulių banko kūrėjų, kuris puikiai mena pradžią. Kokia tada buvo banko vizija?
– Banko steigime dalyvavo apie 100 steigėjų, o veikla buvo pradėta nuo 400 tūkstančių dolerių kapitalo. Šiandien banko kapitalas yra daugiau kaip 1000 kartų didesnis. Bankas buvo įsteigtas 1992 m. vasario 4 d. – gavo licenciją, pažymėtą 7 numeriu.
Noras turėti savą banką buvo natūralus, nes puikiai supratome, kad nebenorime turėti reikalų su ilgos rankos filialais, atgyvenusiu požiūriu į klientą, kad laisvoje rinkoje dominuos privatus kapitalas. Juolab kad sovietinės struktūros jau buvo sugriuvusios.
Kuriant nuo nulio banką, lyderystė buvo iš verslo pusės, o aš buvau Šiaulių miesto meras. Tarp iniciatorių aiškus lyderis buvo dabartinis banko valdybos pirmininkas Algirdas Butkus, o mane Šiaulių miesto taryba buvo įpareigojusi palaikyti vietinio banko ir materialinių vertybių biržos įkūrimą.
Šiaulių miestas taip pat buvo akcininkas, tad natūralu, kad buvau stebėtojų tarybos narys. Šiek tiek vėliau teko trauktis, nes mano pareigos buvo nesuderinamos, bet pabaigęs mero kadenciją buvau pakviestas sugrįžti.
– Lietuvoje bankų buvo pristeigta daug, bet išliko vienetai. Kur slypi Šiaulių banko sėkmės priežastis?
– Viena iš sėkmės priežasčių tai, kad bankas nepriklausė vienam asmeniui, turėjome kolektyvinį kūrinį su daug akcininkų.
Buvome mažas, vietinis bankas, kuris negali konkuruoti su didžiausiais rinkos žaidėjais pinigų kaina, galėjimu pritraukti valstybines institucijas. Todėl pasirinkome sunkesnį kelią – dirbti prisiimant didesnę riziką.
Tokia strategija buvo mažiau pelninga, nes mes nekapojome galvų. Užsibrėžę tikslą dirbti su smulkiu ir vidutiniu verslu, stengėmės visomis išgalėmis palaikyti kiekvieną klientą.
Mūsų požiūris buvo leisti išsigydyti finansines žaizdas, kol yra bent menkiausia viltis. Kita vertus, abipusiu pasitikėjimu pagrįstas ryšys mums kartu su klientais padėjo išgyventi visus sunkmečius.
– Kokius esminius lūžius išgyveno Šiaulių bankas?
– Laiptelių buvo daug, beveik visi susiję su finansiniais sunkmečiais. O jų buvo ne vienas – 1997–1998 m. finansų griūtis Rusijoje, 2008 m. pasaulinė krizė.
Didelis išbandymas visai bankininkystei buvo, kai bankrutavo Ūkio, Snoro bankai. Reikia suprasti, kad tokie įvykiai sukelia nerimo ir kitų bankų klientams.
Didžiausias postūmis buvo 2005 m., kai mums pavyko prisikviesti Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką. Šis akcininkas atnešė kitą kultūrą, politinį ir finansinį užnugarį, aiškesnę viziją.
Visą laiką išlaikėme aiškią liniją dirbti su smulkiu ir vidutiniu verslu, be to, finansavome būsto atnaujinimo projektus. Konkuruoti padėjo tai, kad susikūrėme visus finansinius instrumentus, kuriuos turi klasikiniai bankai.
– Ar prieš tris dešimtmečius tikėjote, kad užauginsite banką iki tokio lygio?
– Be abejonės, tikėjome ateitimi. Buvo daug sunkumų, bet neabejojome, kad plėtra bus.
Kita vertus, tikriausiai dažna įmonė prieš 30 metų sunkiai galėjo įsivaizduoti, ką galima pasiekti. Ko tikrai nesitikėjau, kad tarp skandinaviškų liksime vienintelis lietuviškas bankas.
Patenkame į didžiausių Lietuvos bankų trejetą, todėl mūsų priežiūrą treti metai vykdo Europos centrinis bankas. Džiaugiuosi, kad jų atlikta mūsų turto peržiūra buvo labai sėkminga – neatsirado nieko, kas leistų suabejoti mūsų tvarumu.
– Ar visiškai traukiatės iš bankininkystės?
– Lieku tik akcininkas. Nesu stambus, bet tikiu šios institucijos ateitimi ir planuoju pasididinti turimą savąją dalį. Jei klausiate, ar pereisiu dirbti kitur, atsakymas – ne. Nesiruošiu niekur pereiti, o ir metai jau nebe tie.
– Ką planuojate veikti?
– Neturiu kažkokių planų, tik asmeninį supratimą, ką noriu veikti. Galėsiu dažniau žaisti tenisą, golfą.
Bankas buvo tik viena iš mano veiklų. Dirbdamas čia buvau ir projektų vadovas vystant nekilnojamojo turto projektus. Bet ir šie projektai jau užbaigti. Buvote antrasis Šiaulių meras ir visas esate prisimenamas kaip vieną geriausių vadovų.
– Nesigailite, kad pasitraukėte iš politikos?
– Kiekvienas laikotarpis turi pradžią ir pabaigą. Iš mero posto išėjau ne todėl, kad norėjau išeiti. Turėjau galimybę likti, bet reikėjo stoti į partiją, kurios vertybės man buvo nepriimtinos.
Laikotarpis buvo labai sunkus, nes vyko privatizacija, įmonių reguliavimas, keitėsi valiuta. Tuos iššūkius įveikėme, o mieste užkurtas mechanizmas dar veikė apie 10 metų.
Iš politikos visiškai nebuvau išėjęs, dar dirbau miesto Taryboje, bet prieš 15 metų pasitraukiau. Sugrįžti tikrai nebeplanuoju.
Miesto gyvenimą ir pokyčius, aišku, stebiu ir džiaugiuosi jais. Didžiuojuosi, kad akcininkai apgynė ir išlaikė Šiaulių banko vardą. Bet apmaudu, kad daug ko nepadarė miestas – daug institucijų išsikėlė į Panevėžį, net universiteto neliko. Šiauliams tai – milžiniškas praradimas.
Faktai ir skaičiai
Didžiausias lietuviško kapitalo Šiaulių bankas įkurtas 1991 m., o licenciją gavo 1992 m. vasario 4 d. Tik Lietuvoje veiklą vykdantis bankas turi filialus ir skyrius 37 miestuose ir miesteliuose, o darbuotojų skaičius viršija 800. Šiaulių banko valdomo turto vertė siekia beveik 4 milijardus eurų. Apie dešimtadalį rinkos užimančio Šiaulių banko finansinė grąža pastaruosius penkerius metus siekė 15 proc.
