G. Landsbergis: plieno tranzito į Karaliaučių draudimas – ne Lietuvos, o ES sprendimas

Draudimas tranzitu per Lietuvą gabenti plieno ir juodųjų metalų gaminius tarp Karaliaučiaus ir Rusijos yra ne Lietuvos sprendimas, o Europos Sąjungos sankcijos Rusijai, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Lansbergis.

G.Landsbergis.<br>T.Bauro nuotr.
G.Landsbergis.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jun 20, 2022, 12:33 PM, atnaujinta Jun 20, 2022, 5:44 PM

„Visų pirma, tai nėra Lietuvos veiksmai, tai yra Europos sankcijos, kurios pradedamos taikyti nuo birželio 17 dienos, ir šiuo metu sankcijas taiko geležinkeliai, kurie informuoja savo klientus, kad nuo birželio 17 dienos sankcionuotos prekės – plienas ir kitos prekės, pagamintos iš geležies rūdos, nebebus įvežamos per Lietuvą, tai daroma konsultuojantis su Europos Komisija ir vadovaujantis jos gairėmis“, – pirmadienį prieš ES užsienio reikalų ministrų susitikimą Liuksemburge sakė G. Landsbergis.

„Lietuvos geležinkelių“ krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ jau informavo Karaliaučiaus srities geležinkelius, kad dėl Vakarų sankcijų uždraudžia daugelio prekių tranzitą geležinkeliais, šeštadienį pranešė regiono gubernatorius Antonas Alichanovas. Anot jo, apribojimai palies 40–50 proc. produktų, kurie importuojami į kitus Rusijos regionus ir eksportuojami iš jų tranzitu per Lietuvą, o tarp prekių, kurioms jie taikomi, yra statybinės medžiagos, cementas ir metalo gaminiai.

G. Landsbergio teigimu, Rusija gali skelbti klaidingą informaciją.

„Manau, kad buvo pateikta klaidinga informacija, kurią ne pirmą kartą skelbia Rusijos valdžios institucijos“, – sakė G. Landsbergis.

„LTG Cargo“ atstovė negalėjo pasakyti, kaip dalies prekių tranzito į Karaliaučių ir atgal draudimas paveiks įmonės veiklą, tačiau dėl tarptautinių sankcijų taikymo visų bendrovės pervežamų krovinių srautas šiemet sumažės beveik perpus.

„LTG Cargo“ per praėjusius metus pervežė apie 51,1 mln. tonų krovinių. Preliminariu vertinimu, šiemet dėl Rusijos karo prieš Ukrainą ir Baltarusijai bei Rusijai paskelbtų sankcijų krovinių pervežimo apimtys bus maždaug per pusę mažesnės ir sieks apie 26,5 mln. tonų. Šie skaičiavimai yra atlikti atsižvelgiant į galimas sankcijas“, – BNS sakė „Lietuvos geležinkelių“ ryšių su visuomene vadovė Laura Gabrilavičiūtė.

Draudimas buvo žinomas nuo kovo vidurio, tai dalis ketvirtojo Europos Sąjungos sankcijų paketo, teigia Muitinės departamentas.

Pasak jo atstovės, kovo 15-ąją priimtame ES sankcijų pakete buvo įvesti ribojimai rusiškam plienui ir kitų juodųjų metalų produktams pagal sutartis, sudarytas iki birželio 17-osios, o nuo šeštadienio jie negali būti gabenami per Bendrijos šalių teritorijas.

„Sausumos tranzitas tarp Kaliningrado srities ir kitų Rusijos dalių nėra sustabdytas ar užblokuotas. Toliau vyksta keleivių ir ES nesankcionuotų prekių tranzitas. Lietuva jokių vienašališkų, individualių ar papildomų ribojimų šiam tranzitui neįvedė. Mes jokių papildomų nurodymų nesame gavę ir papildomų veiksmų neatliekame“, – BNS sakė Muitinės departamento atstovė Lina Laurinaitytė-Grigienė.

Muitinės atstovės teigimu, liepos 10-ąją toks pat draudimas įsigalios cementui, alkoholiui ir kitiems produktams, rugpjūčio10-ąją – angliai ir kitam kietajam iškastiniam kurui, o nuo gruodžio 5 dienos – ir rusiškai naftai.

Draudimas tranzitu per Lietuvą gabenti sankcionuotas prekes tarp Karaliaučiaus ir Rusijos yra precedento neturintis „visko pažeidimas“, pirmadienį pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Kremliaus šeimininko spaudos sekretorius Rusijos radijui „Kommersant FM“ sakė, kad tokie veiksmai gali būti vertinami kaip, „be abejo, blokados elementas“.

„Suprantame, kad taip yra dėl atitinkamo Europos Sąjungos sprendimo išplėsti sankcijas visam tranzitui. Mes taip pat laikome tai neteisėtu dalyku“, – kalbėjo jis.

„Situacija šiuo atžvilgiu yra daugiau nei rimta ir reikalauja labai gilios analizės prieš formuluojant bet kokias priemones ir priimant sprendimus. Ši išsami analizė bus atlikta artimiausiomis dienomis“, – pareiškė D.Peskovas.

Rusijos užsienio reikalų ministerija savo ruožtu pareikalavo, kad Lietuva nedelsdama atšauktų „atvirai priešiškus“ apribojimus.

„Jei artimiausiu metu krovinių tranzitas tarp Karaliaučiaus srities ir likusios Rusijos Federacijos teritorijos per Lietuvą nebus visiškai atkurtas, Rusija pasilieka teisę imtis veiksmų savo nacionaliniams interesams apsaugoti“, – teigiama ministerijos pranešime.

Rusijos užsienio reikalų ministerija savo tinklalapyje pranešė, kad į URM buvo iškviesta laikinoji reikalų patikėtinė Virginija Umbrasienė.

Remiantis pranešimu, diplomatei išreikštas griežtas protestas ir pareikalauta atšaukti minimus apribojimus. Tuo tarpu Lietuvos užsienio reikalų ministerija Vilniuje Rusijos laikinajam reikalų patikėtiniui Sergejui Riabokoniui įteikė notą, kurioje paaiškino ES priemonių taikymas tranzitui tarp Karaliaučiaus ir likusios Rusijos, o susitikimo metu paneigta Rusijos atstovų skleidžiama informacija, esą sankcionuotus krovinius gabenti draudžia Lietuva.

„Tranzitas į Karaliaučiaus sritį per Lietuvą nėra sustabdytas ar užblokuotas. Lietuva jokių vienašališkų ribojimų šiam tranzitui neįvedė. Karaliaučiaus sričiai galioja tos pačios ES sankcijos, kaip ir visai Rusijos Federacijai“, – teigiama pirmadienį prezidento komunikacijos grupės BNS atsiųstame komentare.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.