Kinija praėjusį mėnesį iš Rusijos importavo apie 8,42 mln. tonų naftos, viršydama siuntų iš Saudo Arabijos skaičių. Rusija aplenkė Saudo Arabiją, tapdama pagrindiniu naftos šaltiniu Kinijai.
Saudo Arabija atsiliko kaip antroji pagal dydį tiekėja. Gegužės apimtys, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 9 proc. ir sudarė 7,82 mln. tonų, arba 1,84 mln. barelių per parą, bet tai buvo 2,17 mln. barelių per parą mažiau nei balandį. Taip Rusija po 19 mėnesių pertraukos susigrąžino pirmąją vietą, rašo „The Guardian“.
Kinijos įmonės, įskaitant valstybinę naftos perdirbimo milžinę „Sinopec“ ir valstybės valdomą „Zhenhua Oil“, padidino rusiškos naftos pirkimą, viliojamos didelių nuolaidų.
Iki 30 proc. nuolaidos padėjo Rusijai papildyti savo iždą, nepaisant Vakarų sankcijų, kuriomis siekiama paralyžiuoti šalies ekonomiką. Gegužę Kremlius iš naftos eksporto gavo apie 20 mlrd. dolerių (apie 18,99 mlrd. eurų).
Didelę įtaką tam turėjo ir sparčiai kylančios naftos kainos, kurios per pastaruosius 12 mėnesių išaugo per 60 proc. ir pirmadienį siekė apie 112 dolerių (apie 106 eurų) už barelį.
Kiek anksčiau šį mėnesį Kinijos valstybinė žiniasklaida pareiškė, kad Pekinas nori „sustiprinti strateginį abiejų šalių koordinavimą“. Praėjusią savaitę prezidentas Xi Jinpingas patikino Vladimirą Putiną, kad Kinija remia Rusijos „suverenitetą ir saugumą“.
Pekinas sulaukė kaltinimų diplomatinės priedangos Maskvai teikimu padedant apeiti Vakarų sankcijas bei ginklų pardavimu, tačiau Kremlius teigė, kad abu lyderiai susitarė paspartinti ekonominį bendradarbiavimą „neteisėtų“ Vakarų sankcijų akivaizdoje.
Vakarai taiko precedento neturinčias sankcijas Rusijai, atsakydami į jos invaziją į Ukrainą, o Maskva ieško naujų rinkų ir tiekėjų, kurie pakeistų stambias užsienio įmones, palikusias Rusiją po invazijos.
