Išaiškino, kuo etiketėse skiriasi „Tinka vartoti iki“ ir „Geriausias iki“ – tai toli gražu ne tas pats

Ką turime žinoti apie maisto produktus ir jų galiojimą, laikymo sąlygas, pakuočių ženklinimą, savo, kaip vartotojų, teises ir pareigas? Kaip vasarą laikyti maisto produktus, kad jais būtų galima mėgautis kuo ilgiau? Kuo skiriasi užrašai ant pakuočių „Tinka vartoti iki“ ir „Geriausias iki“? Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ kalbėjo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vedėja Indrė Stoškuvienė.

Važiuojant į gamtą vasarą, reikėtų rinktis sausus užkandžius.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Važiuojant į gamtą vasarą, reikėtų rinktis sausus užkandžius.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Važiuojant į gamtą vasarą, reikėtų rinktis sausus užkandžius.<br>V.Skaraičio nuotr.
Važiuojant į gamtą vasarą, reikėtų rinktis sausus užkandžius.<br>V.Skaraičio nuotr.
Važiuojant į gamtą vasarą, reikėtų rinktis sausus užkandžius.<br>M.Patašiaus nuotr.
Važiuojant į gamtą vasarą, reikėtų rinktis sausus užkandžius.<br>M.Patašiaus nuotr.
Jei apsinuodijote viešojo maitinimo įstaigoje, galima kreiptis į VMVT – ji nagrinėja tokio pobūdžio atvejus.<br>M.Patašiaus nuotr.
Jei apsinuodijote viešojo maitinimo įstaigoje, galima kreiptis į VMVT – ji nagrinėja tokio pobūdžio atvejus.<br>M.Patašiaus nuotr.
Tiek gamintojas, tiek tiekėjas, tiek pardavėjas turi užtikrinti, kad parduodamas maistas visą jo tinkamumo vartoti laikotarpį atitiktų europinius teisės aktų reikalavimus.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Tiek gamintojas, tiek tiekėjas, tiek pardavėjas turi užtikrinti, kad parduodamas maistas visą jo tinkamumo vartoti laikotarpį atitiktų europinius teisės aktų reikalavimus.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Jun 24, 2022, 4:24 PM

Per metus VMVT sulaukia apie 2 tūkst. vartotojų skundų dėl viešojo maitinimo paslaugų ir maisto produktų. Iš jų trečdalis pasitvirtina. Dažniausiai skundų sulaukiama dėl, vartotojų manymu, netinkamos maisto produktų kokybės: pakitusio kvapo, konsistencijos, kiti skundžiasi dėl blogų skonio savybių, dėl supuvusių vaisių ir daržovių. Sulaukiama skundų ir dėl higienos, ženklinimo pažeidimų, dėl netinkamų laikymo sąlygų.

Nors pasitaiko atvejų, kai pagedusį produktą parsinešame jau iš parduotuvės, I.Stoškuvienė pabrėžia – temperatūros ir laikymo sąlygas turi užtikrinti ir vartotojas. Dažniausiai, jos teigimu, apsinuodijimo protrūkiai įvyksta namų sąlygomis.

„Šiltuoju metų laiku bakterijos labiau vyrauja gamtoje. Kai kurie žmonės parsinešę produktus ne iš karto juos įdeda į šaldytuvą. Kas važiuoja į iškylas, karštomis dienomis turėtų nesinešti greitai gendančių produktų“, – patarė laidos pašnekovė.

Pagrindinis dalykas, į ką reikia atkreipti dėmesį nusipirkus maisto produktus – laikymo sąlygos ir temperatūrinis režimas. Jei produktas ne greitai gendantis, tarkime, tai kruopos, miltai, sausainiai, juos galima laikyti spintelėje, temperatūrinis režimas tokiu atveju nėra labai svarbus. O greitai gendantys produktai, tokie kaip mėsa, žuvis, pienas, pyragaičiai su kremais, turi būti laikomi šaldytuve.

Anot I.Stoškuvienės, bakterijoms daugintis palankiausia temperatūra – apie 37 laipsnius. Tad ant stalo padėtą produktą, kuris turėtų būti laikomas vėsiai, reikėtų suvartoti per dvi valandas. „Namų aplinka – apie 22 laipsniai šilumos – padeda bakterijoms daugintis. Jų gali prisidauginti tiek, kad sukels susirgimus.

Kitos bakterijos mėgsta ir šaltesnę temperatūrą žodžiu, būtina užtikrinti šalčio grandinę. Kitas dalykas, jei kalbame apie laikymo sąlygas. Tarkime, vandenį padėjus saulėtoje vietoje, kur pasiekia tiesioginiai saulės spinduliai, po kurio laiko pamatysime, kad vanduo pažaliavo. Todėl geriausia produktus laikyti taip, kaip nurodo gamintojas ženklinimo etiketėje. Ir galiojimo terminai ne šiaip sugalvoti: gamintojas, prieš nustatydamas tinkamumo vartoti terminą, visapusiškai įvertina produktą ir kokie veiksniai jį gali veikti“, – komentavo VMVT atstovė.

Tiek gamintojas, tiek tiekėjas, tiek pardavėjas turi užtikrinti, kad parduodamas maistas visą jo tinkamumo vartoti laikotarpį atitiktų europinius teisės aktų reikalavimus.

Pirkėjai, rinkdamiesi produktą parduotuvėje, pirmiausia turi jį apžiūrėti: ar nepažeista pakuotė, ar neišsipūtusi skardinė, ar vaisiai, daržovės ar neapipeliję, neapipuvę. Jei vartotojas tai pamato, turėtų apie tai informuoti parduotuvę.

Įvertinkite galiojimo terminą, tačiau turėkite omenyje: net jei produktas parduodamas paskutinę vartojimo dieną, jis vis dar bus saugus. Be to, jei esate alergiški, būtinai paskaitykite ir etiketes – labai svarbu pasitikrinti, ar nėra nurodytų alergenų.

Jei įsigijote jūsų manymu netinkamą produktą, pirmiausia turėtumėte kreiptis į pardavėją. Būtinai turėkite pirkinio kvitą – tokiu atveju galėsite reikalauti arba produktą pakeisti, arba grąžinti pinigus.

Jei apsinuodijote viešojo maitinimo įstaigoje, galima kreiptis į VMVT – ji nagrinėja tokio pobūdžio atvejus.

Į VMVT kreipiamasi ir tuomet, kai nepavyksta gražiuoju susitarti su pagedusį produktą pardavusiu pardavėju. Jei sunegalavęs žmogus kreipiasi į šeimos gydytoją, o šis patvirtina susirgimą, informacija pasiekia Visuomenės sveikatos centrą, jo specialistai surenka epidemiologinius duomenis, o informacija perduodama VMVT.

Kai kurioms bakterijom būdinga tai, kad apsinuodijimo simptomai pasireiškia po kelių dienų. Tokiu atveju, atliekami atsekamumo tyrimai.

I.Stoškuvienė paaiškino, kuo skiriasi užrašai ant pakuočių „Tinka vartoti iki“ ir „Geriausias iki“.

Kalbant apie galiojimo datą ant maisto pakuočių, tai nurodo orientyrą, kaip ilgai galima laikyti maistą, kol jo kokybė pradeda kisti arba maistas tampa nesaugus valgyti.

Štai terminas „Tinka vartoti iki“ susijęs su maisto sauga. Tai reiškia, kad maisto produktus galima vartoti iki nurodytos datos, bet ne vėliau – net jei produktas atrodytų įprastai, jo vartoti nebegalima. Anot VMVT specialistės, dauguma šaldytuvuose laikomų produktų ženklinama „Tinka vartoti iki“.

Tuo metu terminas „Geriausias iki“ labiau siejamas su maisto kokybe. Jei ir įsigijau produktą – sausainius, miltus – jį galiu vartoti ir po šio termino. Anot I.Stoškuvienės, toks produktas bus saugus vartoti, tik gali būti nebe toks kokybiškas maistine prasme.

„Reikėtų prisiminti, jei tokie produktai vartojami namų sąlygomis, reikėtų ir po tos „Geriausias iki“ dienos patikrinti, ar jis nepakeitė spalvos, kvapo. Svarbu žinoti, kad prekiauti tokiais produktais galima tik iki nurodytos datos. Tiesa, tokie produktai dar leidžiami atiduoti labdarai“, – paaiškino pašnekovė.

Šylant orams ji davė keletą patarimų: važiuojant į gamtą, rinktis sausus užkandžius – tuos produktus, kurių mažesnė tikimybė, kad jie greičiau suges. Jei norite vežtis dešreles, šašlyką, pasiimkite šaltkrepšį ar gaminius laikykite ant ledukų. Be to, labai svarbu ruošiant maistą laikytis asmens higienos taisyklių.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.