Todėl jau nebe pirmą mėnesį Vyriausybė iš daugelio pusių raginama bent sumažinti akcizo mokesčius iki minimalių Europos Sąjungos nustatytų ribų.
Tai padarė jau ne viena valstybė – nuo Vokietijos ar Italijos iki mūsų kaimyninės Lenkijos.
Kol kas Lietuvos valdžia veikti neskuba. Kaip aiškino finansų viceministrė R.Bilkštytė, net ir priėmus tokį sprendimą litras benzino galėtų atpigti 0,13 euro, dyzelino – vos penkiais centais. O valstybei tai esą kainuotų 127 milijonus eurų.
Suma nemenka, nes iš akcizų už degalus surenkama išties reikšminga biudžeto pajamų dalis.
Antai nuo sausio iki gegužės akcizo už benziną buvo gauta 66,8 mln. eurų (19,7 proc. daugiau nei prieš metus), už dyzeliną – 268,5 mln. eurų (0,9 proc. mažiau), už automobilių dujas – 9 mln. eurų (12 proc. daugiau), už žymėtą dyzeliną – 4,6 mln. eurų (4 proc. daugiau). Iš viso – beveik 350 mln. eurų.
Suprantama, sumažinus akcizus įplaukos irgi būtų menkesnės, nors galbūt ir ne drastiškai, jei degalai iš tiesų atpigtų ir išaugtų jų vartojimas.
Tiesa, tai niekaip nesuderinama tiek su Briuselio, tiek su mūsų valdžios skelbiamu žaliuoju kursu, kuriuo ateityje siekiama išvis atsisakyti iškastinių energijos išteklių.
Tačiau karo Ukrainoje ir galimo ekonomikos nuosmukio akivaizdoje tokių veiksmų bent laikinai imasi vis daugiau pasaulio šalių. Net JAV prezidentas J.Bidenas kreipėsi į Kongresą, kad šis sustabdytų federalinių akcizų galiojimą bent trims mėnesiams.
Mat JAV benzino galono (3,78 litro) kaina jau pasiekė 5 dolerius (dabartiniu kursu – beveik 4,8 euro). Tai – visų laikų rekordas, o nuo vasario mėnesio, kai Rusija užpuolė Ukrainą, degalai Jungtinėse Valstijose pabrango maždaug pora dolerių už galoną.
Tiesa, J.Bideno siūlomos priemonės degalus atpiginti gali vos keliolika centų, nes kur kas daugiau lemia atskirų valstijų mokesčiai. Tačiau tai – Baltųjų rūmų reveransas prieš artėjančius vidurio kadencijos rinkimus.
Vokietijoje rinkimai tikrai dar toli, tačiau šios šalies vyriausybė irgi nusprendė visai vasarai sumažinti akcizą degalams. Berlynas tikėjosi, kad dėl to litras benzino atpigs 35 centais, dyzelino – 17 centų. Pirmosiomis savaitėmis kainos iš tiesų smuktelėjo, tačiau netrukus vėl atsitiesė.
Todėl net Vokietijos valdžioje kilo įtarimų, jog taip pelnosi degalų pardavėjai. Dėl to atsirado siūlymų griežtinti antimonopolinius įstatymus.
Šiuo metu vokiečiai už degalus moka šiek tiek mažiau nei lietuviai. Tačiau Latvijoje ar Estijoje jie pastaruoju metu buvo brangesni nei pas mus. Valstybių taikomas akcizo tarifas iš tiesų turi įtakos kainai.
Portalo fuel-prices.eu skaičiavimais, Lietuvoje priešpaskutinę birželio savaitę nuo kiekvieno litro dyzelino į biudžetą patekdavo 0,721 euro, o pati litro kaina siekė 2,009 euro. Latvijoje litras dyzelino kainavo 2,072 euro, o valstybė nuo jo paimdavo 0,79 euro. Lenkijoje šie skaičiai siekė atitinkamai 1,691 ir 0,435 euro, Vengrijoje – 1,47 ir 0,527 euro. Galima pažvelgti ir į brangiausių valstybių gretas: Suomija – 2,451 ir 0,985 euro, Danija – 2,311 ir 0,9 euro, Belgija – 2,173 ir 0,79 euro.
Kai kam gali kilti klausimas: jei dabar naftos barelis kainuoja per 110 dolerių, o tai yra maždaug tiek pat, kiek 2011-aisiais, kodėl degalai yra beveik euru brangesni? Mokesčiai, aišku, nuo to laiko tik didėjo, tačiau ne tokiomis proporcijomis.
Tiesa, euras nuo to laiko dolerio atžvilgiu atpigo visai nemenkai – kone 20 procentų.
Vis dėlto galbūt kaltas pardavėjų apetitas? Praėjusią savaitę Konkurencijos tarybos pirmininkas Š.Keserauskas sulaukė klausimų, ar nevykdomas tyrimas dėl kartelinių susitarimų šiame sektoriuje. Aiškaus atsakymo pareigūnas taip ir nepateikė, bet vargu ar kokių nors draudžiamų veiksmų įmanoma aptikti.
Mat degalinių tinklų savininkai jau seniai neslepia, kad didžiausią pelną jiems suneša čia parduodami gėrimai ir užkandžiai, o ne patys degalai, nors klientai užsuka būtent dėl jų. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, gegužę vidutinė benzino pardavimo marža siekė 0,037 euro, dyzelino – 0,09 euro už litrą. Tai – neatskaičius mokesčių.
Tačiau kur kas įdomesnis kitas reiškinys, vadinamas naftos perdirbimo įmonių marža. Ištisą dešimtmetį ji nėra siekusi 10 dolerių už barelį (159 litrus).
Bet nuo karo Ukrainoje pradžios ši marža pradėjo žaibiškai augti, todėl pastaruoju metu jau priartėjo prie 30 dolerių už barelį. Tai iš tiesų gali būti viena esminių priežasčių, kodėl degalai brangsta net ir tuomet, kai valstybės ryžtasi apkarpyti mokesčius.
Ar reikia ir būtina tai padaryti Lietuvoje? Opozicija gali šaukti, kad taip, Finansų ministerija aiškinti apie didžiules biudžeto įplaukų netektis. O kol virs ginčai, žiūrėk, naftos kaina ims ir nusmuks.
Beje, ji jau ir taip mažėjo kone visą praėjusią savaitę, nors juodąjį auksą parduodančios valstybės gavybos iš esmės nepadidino.
Tačiau tai gali būti ir bloga žinia: naftos prekeiviai galbūt junta artėjančią recesiją, o jos akivaizdoje paklausa akivaizdžiai turėtų sumažėti.
