Anot jo, tai jau matoma Švedijoje. Jis pripažįsta, kad lyginti Švedijos ir Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinką sudėtinga, nes situacija itin skirtinga. Švedijoje gyventojai daug daugiau įsiskolinę, o būsto įperkamumas mažesnis, be to, Lietuvoje būstas pervertintas iki 15 proc., o Švedijoje – iki 50 proc.
Tačiau Švedijos pavyzdys rodo, kur link gali judėti kainos ir kitose Vakarų Europos šalyse.
„Švedijoje būsto kainos krenta trečią mėnesį iš eilės ir metinis pokytis liko tik +3 proc.
Kaip ir mes, švedai atprato nuo teigiamų palūkanų normų, bet šiandien 3 mėn. Stokholmo tarpbankinė palūkanų norma STIBOR yra 0,8 proc., o ateities sandoriai rodo, kad kitąmet ji judės 2 proc. link.
Gyventojų lūkesčiai irgi keičiasi – daugiau žmonių laukia, kad būstas per metus pigs, o ne brangs“, – aiškino ekonomistas.
Tuo metu artimiausiomis savaitėmis Lietuvoje T.Povilauskas kol kas pokyčių nesitiki, mano, kad lūkesčiai nebus suprastėję.
Ekonomistas paminėjo ir NT įmonės „The Knight Frank“ duomenis, rodančius, kad pagal būsto kainų augimą pirmąjį šių metų ketvirtį Vilnius iš visų Europos Sąjungos šalių sostinių nusileido tik Bratislavai (Slovakija).