Lauko kavinių savininkams atrišus rankas specialistai purto galvas: tai klaiku

„Jie yra klaikūs“, – taip kraštovaizdžio architektas Alvydas Mituzas įvertino lauko kavinių laikinuosius stiklinius paviljonus, kuriais aplipinti skverai ir aikštės. Pasirodo, jų projektų su savivaldybe net nereikia derinti.

P.Cvirkos aikštėje neišvaizdus aptarnavimo blokas pastatytas tiesiai ant tako.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
P.Cvirkos aikštėje neišvaizdus aptarnavimo blokas pastatytas tiesiai ant tako.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lazdynų Pelėdos skvere stiklinis statinys išsiskiria iš tolo. Čia suteikti leidimai trims lauko kavinėms.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lazdynų Pelėdos skvere stiklinis statinys išsiskiria iš tolo. Čia suteikti leidimai trims lauko kavinėms.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
A.Mituzas: „Savivaldybės norai neblogi, bet juos reikia įgyvendinti profesionaliai.“<br>J.Stacevičiaus nuotr.
A.Mituzas: „Savivaldybės norai neblogi, bet juos reikia įgyvendinti profesionaliai.“<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

2022-07-02 14:37

Savivaldybė net neturi informacijos, kur prie lauko kavinių gali atsirasti stikliniai ar kitokio medžiagiškumo paviljonai – aptarnavimo blokai, nes tai priklauso nuo pačios įmonės poreikių.

Trumpai tariant, lauko kavinių savininkams valdžia atrišo rankas. Taip, yra patvirtinti reikalavimai lauko kavinėms, bet ar jų kas nors paiso? O tuo lengviausia įsitikinti einant Vilniaus ar Savičiaus gatvėmis, kur nuolat užkliūni už pakylų, stalų ar skėčių.

Vis dėlto savivaldybės komentarą pateikęs jos atstovas Paulius Vaitekėnas tikino, kad už lauko kavinių įrengimą pagal nurodytus reikalavimus atsako įmonės savininkas ar vadovas.

Užleido didelius plotus

Lazdynų Pelėdos skvere stiklinis aptarnavimo blokas, priglaustas prie pat paminklo, iš aplinkos išsiskiria iš tolo.

Šioje teritorijoje savivaldybė suteikė leidimus net trims lauko kavinėms, užleisdama milžinišką plotą – 120, 118 ir 10 kvadratinių metrų.

Už jas per sezoną į savivaldybės biudžetą prikapsės nemenka pinigų suma – po 5 eurus už kvadratinį metrą per mėnesį. Galbūt dėl to valdžia į klaikią architektūrą žiūri pro pirštus?

P.Cvirkos aikštėje neišvaizdus stiklinis paviljonas pastatytas tiesiai ant tako. Kiek toliau, jau už aikštės ribų, ant šaligatvio stūkso biotualetas.

Dar viena lauko kavinė įsikurs ten, kur dar neseniai buvo P.Cvirkos paminklas, jai jau suteiktas leidimas.

Abiem užeigoms skirtas dar didesnis plotas – atitinkamai 90 ir 190 kvadratinių metrų.

Tik naudos iš jų bus mažiau, nes vietinės rinkliavos dydis – po 3 eurus už kvadratinį metrą kiekvieną mėnesį.

Schemų niekas netikslina

Patvirtindama kiekvienos lauko kavinės teritorijos schemą savivaldybė įrašė pastabą, kad turi teisę ją tikslinti, įvertinusi atsiradusius pėsčiųjų judėjimo ir gatvės inžinerinės infrastruktūros priežiūros apribojimus.

Praėjusiais metais nepasitaikė atvejų, kad savivaldybė imtųsi tokių žingsnių.

Tik kai kavinių savininkai įžūliai net ir pasibaigus sezonui neišardė įrangos, valdžia įpareigojo tai padaryti.

Paskutinės medinės pakylos Senamiestyje buvo išardytos prieš pat Naujuosius metus, kai pradėjo gausiau snigti ir reikėjo valyti gatves.

Kitaip būdavo ankstesniais metais, kai savivaldybės valdininkai bėgiodavo po miestą matuodami kiekvienos lauko kavinės užimamą plotą.

Aikštė įžūliai naikinama

Kalbėdamas apie lauko kavinių aptarnavimo blokus A.Mituzas sutiko, kad tokie laikinieji statiniai gali būti išeitis, bet juos privalo įrengti profesionalai.

Jo nuomone, P.Cvirkos aikštė įžūliai naikinama, o atsiradęs paviljonas šios erdvės tikrai nepuošia.

„Atmetus ideologinius samprotavimus, P.Cvirkos aikštė galėtų būti kraštovaizdžio architektūros paminklas, kurį projektavo Vladislovas Mikučianis.

Taip, jis nebuvo kraštovaizdžio architektas, bet kaip puikus urbanistas sumaniai panaudojo plotą, kuriame kadaise buvo karjeras“, – įvertino A.Mituzas.

Jo nuomone, tai vienas harmoningiausių Vilniaus skverų, todėl jį rekonstruojant reikia labai rimtos studijos, atsakančios į klausimus, ką ir kaip galima nuveikti šioje viešojoje erdvėje. Anot kraštovaizdžio architekto, svarbiausia išsaugoti aikštės šlaitus ir želdinius.

Tačiau savivaldybė, leidžianti barbariškai išdarkyti aikštę, nė nemėgina kurti jos sutvarkymo plano.

Elgiasi neprofesionaliai

„Savivaldybės norai neblogi, bet juos reikia įgyvendinti profesionaliai. Antraip tik sodinsime medžius ant asfalto ar užsispyrėliškai niekur nepjausime žolės“, – kalbėjo A.Mituzas.

Ir net nereikia ilgų, dažnai nevaisingų diskusijų su visuomene – profesionalas turi priimti 99 proc. tinkamą sprendimą.

Atrodytų, savivaldybė taip ir elgiasi, nes aprašydama, kaip turi atrodyti aptarnavimo blokas – paviljonas, ji tik nurodo, kad tai turi būti paprastų formų statinys, derantis prie aplinkos, o visa jo konstrukcija tilpti lauko kavinės teritorijoje.

Bėda ta, kad skveruose ir aikštėse pridygę paviljonai suprojektuoti neprofesionaliai.

A.Mituzas guodėsi bent tuo, kad P.Cvirkos aikštėje atsiranda tik laikinieji statiniai: pernai – vagonas, šiemet – paviljonas. Kokių architektūros elementų šioje vietoje reikėtų, būtina kruopščiai apgalvoti.

Gali pasiūlyti žemėlapį

Aptardama paviljonų Lazdynų Pelėdos skvere ir P.Cvirkos aikštėje išvaizdą savivaldybė sugebėjo paaiškinti tik tiek, kad leidimai jiems suteikti iki sezono pabaigos rugsėjo ar spalio mėnesį, atsižvelgus į įmonių prašymus pagal parengtas lauko kavinių teritorijų schemas.

Jos yra sudėtinė leidimo dalis. Įmonės, teikdamos prašymus, įsipareigojo laikytis patvirtintų reikalavimų lauko kavinėms.

Vilniečiams, besipiktinantiems tokių statinių išvaizda, savivaldybė gali pasiūlyti tik žemėlapį, kuriame nuspaudus kompiuterio pele ant kavinės ir atvėrus schemą galima pasižiūrėti, ar ten leidžiama pasistatyti aptarnavimo bloką, kokio jis tipo.

Mokesčiais apkrovė net per karantiną

Prieš porą metų sumanęs visą miestą paversti didžiule lauko kavine viešai paramą verslui deklaruojantis meras Remigijus Šimašius iš jų savininkų nesulaukė didelių priekaištų net per antrąjį karantiną, kai Vilniaus savivaldybė pradėjo skaičiuoti nuomos mokestį, nors kitos savivaldybės taikė verslininkams lengvatas.

Kituose miestuose šimtaprocentės paramos galėjo tikėtis dėl karantino uždarytos kavinės, įsikūrusios savivaldybių patalpose.

Tarkim, atleidusi nuo nuomos mokesčio uždarytas kavines Panevėžio savivaldybė iki 50 proc. šį mokestį sumažino toms užeigoms, kurios iš dalies dirbo.

Tačiau Vilniaus savivaldybė nutarė taikyti kitokią praktiką. Per pirmąjį karantiną, kai buvo uždrausta minėtų įstaigų veikla, nuomininkai buvo visai atleisti nuo nuomos mokesčio.

Visoms kavinėms, klubams, barams ir restoranams, įsikūrusiems savivaldybės pastatuose, tris mėnesius nereikėjo mokėti už nuomą.

Bet per antrąjį karantiną nuompinigių dydis buvo sumažintas tik 25 proc., nors kurį laiką galiojo išimtis – nereikėjo mokėti delspinigių dėl vėluojamų mokėti nuompinigių.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.