„Priežasčių mažėti pardavimams toli ieškoti nereikia. Tai lemia įtempta geopolitinė situacija, vis dažniau sklindančios kalbos apie artėjančią recesiją, o šiuo metu prisideda dar ir sezoniškumo efektas, kai pirkėjų prioritetų viršūnėje atsiduria atostogos, o ne būstas“, – komentuoja „Realco“ finansų direktorius Lukas Cicėnas.
Pasak jo, pastaruoju metu pastebimas dažnesnis preliminarių pirkimo-pardavimo sutarčių nutraukimas. Tokių atvejų birželį užfiksuota 17. Praktiškai visi – ekonominio arba prestižinio segmento projektuose.
„Gali būti, jog klientai, kurie dar iki palūkanų normų kilimo nusprendė įsigyti būstą, dabar tokius sprendimus persvarsto“, – teigia L.Cicėnas.
Pirmas pusmetis baigėsi atvėsimu
Bendrovės duomenimis, NT rinka pirmąją šių metų pusmetį baigė labai sparčiai išaugusių kainų atvėsinta rinka. Per pirmą pusmetį sostinės pirminėje rinkoje parduota 1,5 tūkst. būstų – tai beveik 3 kartus mažiau nei praėjusių metų pirmą pusmetį, kai gyventojai įsigijo 4266 būstus. Vidutinė kvadratinio metro kaina birželio pabaigoje siekia 2905 eurus – tai 25 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.
Balandžio mėnesį į nematytas žemumas nukritęs laisvų būstų sandėlis, sulėtėjus pirkimams, pradėjo atsistatinėti ir pusmečio pabaigoje pasiekė apie 2,9 tūkst. vnt. – tai maždaug 10 proc. mažiau nei tuo pačiu metu pernai, tačiau yra artimas būstų sandėliui, su kuriuo pradėjome 2022-uosius metus. Daugiau nei pusė (53 proc.) sandėlio būstų yra nepradėtuose statyti projektuose.
L.Cicėnas atkreipia dėmesį, kad tarp didžiausių trikdžių papildyti būstų sandėlį – biurokratinės kliūtys, trukdančios pateikti projektus į rinką. Palyginimui – pernai pirmo pusmečio pabaigoje bendrovė pirkėjams galėjo pasiūlyti 460 būstų, kai šiandien – 103. Pagrindinė to priežastis – „Realco“ planuojami nauji projektai yra įstrigę Vilniaus miesto savivaldybės koridoriuose.
Judėjimas ciklais – įprastas reiškinys
L.Cicėno teigimu, laikotarpis nuo 2016 m. vidurio iki 2020 m. pabaigos NT pirkėjams buvo idealiausias, mat infliacija buvo stabili – svyravo apie 3 proc., būsto kainų augimas kiek viršijo infliaciją ir siekė apie 5 proc., minėtu laikotarpiu darbo užmokestis augo vidutiniškai, t. y. kiek daugiau nei 10 proc., o nedarbo lygis stabiliai mažėjo. Gyventojų santaupos stabiliai didėjo ir 2021–2022 metų sandūroje viršijo 20 mlrd. eurų – tai nepriklausomos Lietuvos rekordas.
„Dabar turime situaciją, kai dėl COVID-19 pandemijos ir Rusijos karo Ukrainoje spausdintais pinigais skatinta ekonomika rodo perkaitimo ženklus ir viso pasaulio centriniai bankai nusprendė ją vėsinti keldami bazinę palūkanų normą. Tai sulėtins įsisukusią infliacijos spiralę, tačiau neigiamai atsilieps vartojimui – nustos augti darbo užmokestis, tikėtina, kad dėl to aptirps ir santaupos. Ilgą laiką kilusi švytuoklė pradeda staigiai leistis. Išsprendus infliacijos problemą, galima būtų nesunkiai pakeisti kursą ir toliau skatinti vartojimą“, – įžvalgomis dalijasi NT ekspertas.
Jis atkreipia dėmesį, kad kylantis EURIBOR turi įtakos ne tik vartotojams, bet ir NT projektų vystytojams. Kuo labiau jų veikla pagrįsta paskolomis, tuo labiau palūkanų kilimas atsilieps jų verslo rezultatams.
„NT projektai reikalauja didelio kapitalo, kurį vystytojai dažnai skolinasi iš banko ar alternatyvių finansuotojų. Dėl šios priežasties pakilusi palūkanų norma taps dar vienu veiksiu, toliau didinsiančiu projekto vystymo kaštus“, – tvirtina L.Cicėnas.
Apibendrindamas jis pažymi, jog šis pusmetis NT rinkoje buvo išties kupinas kontrastų ir lokalių bei globalių iššūkių.
„Rinkos judėjimas ciklais nėra naujas reiškinys. Nepaisant šiuo metu vykstančio atvėsimo, tikime, kad rinkos dalyviai – tiek pirkėjai, tiek pardavėjai – išlaikys norą ir toliau sudarinėti sandorius“, – reziumuoja ekspertas.
