Rusai gali sulaukti smūgio iš kur mažiausiai tikėjosi – išsigelbėjimu turėjusi tapti šalis ketina sujaukti kortas

Vakarų valstybėms užvėrus sienas rusai dėjo daug vilčių, kad Kazachstanas taps šalimi, per kurią juos pasieks sankcionuotos prekės. Tačiau panašu, Rusija gali gauti smūgį iš ten, iš kur jo nesitikėjo: Kazachstanas svarsto galimybę įvesti tam tikrų prekių tiekimo į Rusiją ir Baltarusiją apribojimus.

 K.Ž.Tokajevas (kairėje) ir V.Putinas Sankt Peterburgo forume. <br> AFP/Scanpix nuotr.
 K.Ž.Tokajevas (kairėje) ir V.Putinas Sankt Peterburgo forume. <br> AFP/Scanpix nuotr.
Per Kaukazą pradėjo formuotis koridoriai – tai sustiprins galimybes pervežti krovinius, ypač tai svarbu kalbant apie žaliavas, o taip pat – produkcijos eksportui.<br>thephilippena/pixabay.com nuotr.
Per Kaukazą pradėjo formuotis koridoriai – tai sustiprins galimybes pervežti krovinius, ypač tai svarbu kalbant apie žaliavas, o taip pat – produkcijos eksportui.<br>thephilippena/pixabay.com nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jul 11, 2022, 8:06 AM, atnaujinta Jul 11, 2022, 6:11 PM

Apribojimai gali būti taikomi prekėms iš tų šalių, kurios uždraudė tiekimą į Rusijos ir Baltarusijos rinkas. Kazachstano finansų ministerija paviešino atitinkamo įsakymo projektą, į dokumentą dėmesį atkreipė „Kommersant“.

Kazachstano valdžios institucijos gali įvesti naujovę, pagal kurią jos netvirtins elektroninių sąskaitų faktūrų, išrašytų prekėms, pagamintoms šalyse, uždraudusiose jų eksportą į Rusiją ir Baltarusiją. Be šių dokumentų prekių iš šalies eksportuoti nebus galima. Kokiems gaminiams gali būti taikomi apribojimai, sąrašas nepateikiamas.

Panašu, kad žengti tokį žingsnį Kazachstaną gali pastūmėti baimė, kad priešingu atveju jis pats sulauks ES sankcijų, jei tieks sankcionuotas prekes Rusijai ir Baltarusijai, rašo „zerkalo.io“.

Čia svarbu pažymėti, kad Baltarusijos ir Rusijos verslininkai įvardijo Kazachstaną kaip vieną pagrindinių šalių, per kurias galima apeiti Vakarų sankcijas, tačiau iš Kazachstano atėjusi žinia gali sumaišyti visas kortas.

Tiesa, Rusijos prezidento spaudos atstovas Dmitrijus Peskovas, reaguodamas į tai, sakė, kad Kazachstanas dar nepriėmė tokio sprendimo. Priešingai – šalys ketina plėsti bendradarbiavimą, praneša RBC.

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Rimas Varkulevičius kaip sykis su verslo partneriais neseniai aptarinėjo šią temą, mat mūsų valstybės delegacija buvo nuvykusi į Kazachstaną ir ten derėjosi dėl krovinių gabenimo.

Portalo lrytas.lt pašnekovas teigė, kad per Kaukazą pradėjo formuotis koridoriai – tai sustiprins galimybes pervežti krovinius, ypač tai svarbu kalbant apie žaliavas, o taip pat – produkcijos eksportui.

„Mūsų, Lietuvos, prekybos su Kazachstanu balanse – milijardas eurų. Tai – reikšmingas skaičius. Tuo labiau, kad rinkoje jaučiamas kai kurių žaliavų trūkumas, o Kazachstanas jas papildo. Pirmiausia tai – statybinės medžiagos, metalai.

Kitas aspektas – rinkos: Kazachstanas jau buvo pripratęs prie mūsų maisto produktų, mašinų gamybos produkcijos. To prarasti nereikėtų. Be to, nusistovėjęs ir supratimas tarp įmonių. Tą taip pat reikėtų išlaikyti“, – kalbėjo asociacijos prezidentas.

Jo teigimu, ir pats Kazachstanas rodo gerą valią dirbti su ES, pirmiausia – su tomis valstybėmis, su kuriomis jau turi įdirbį. Kaip pastebėjęs pašnekovas, „Kazachstanas nori turėti subalansuotus ryšius su šiuolaikiniu pasauliu, ne su problematiškom valstybėm“. Be to, ši šalis visada demonstravo provakarietišką politiką, o jų kultūra turi aukštų siekių – kazachų verslas visada rodė palankumą ne tik Lietuvai, bet ir kitoms ES valstybėms.

Vis dėlto lieka klausimas, kaip judės Kazachstano ir jo kaimynės Kinijos santykiai. Lietuvai šis apsektas svarbus dėl kelio per Kiniją kroviniams pasiekti Klaipėdos uostą.

„Matyt, jų santykiai taip pat balansuosis“, – svarstė R.Varkulevičius ir pastebėjo, kad tiek Kinija, tiek Kazachstanas – šalys, kurioms nesvetimas pragmatiškumo aspektas.

Galimybė parodyti, kad Kazachstano Rusija nekontroliuoja

Dr. Pijus Krūminas, ISM Finansų ekonomikos programos vadovas, kalbėdamas su lrytas.lt, svarstė: jei Kazachstanas eina iki galo ir uždraudžia per savo teritoriją gabenti sankcionuotas prekes, Rusijai ne tik sumažės kelių gauti uždraustos produkcijos. Kadangi Kazachstanas geografiškai arčiau Rusijos vidurio, visi pagrindiniai keliai apeiti sankcijas nusistumtų tolyn, todėl čia kyla infrastruktūrinių iššūkių.

„Gana tolimas kelias būtų importuoti prekes iš Kinijos į centrinę Rusiją. Aišku, dalis pramonės yra Sibire, bet tai būtų didelė apkrova infrastruktūrai, kuri rytinėje Rusijos pusėje nėra labai gerai išvystyta.

Tad jei Kazachstanas žengs šitą žingsnį, Rusijai dar labiau apsunkins ekonomikos gelbėjimą“, – komentavo P.Krūminas.

Vis dėlto galutinį tokio ėjimo poveikį įvertinti sudėtinga: ekonomika – tinklas atskirų pramonės šakų, kurios vienas kitą papildo. Jei sankcijos paveikia, tarkime, metalo apdirbimo sektorių, smuks ne tik jis. Tad Kazachstano sprendimas neleisti pervežti sankcionuotų prekių gali turėti didesnį poveikį ilgesniu laikotarpiu vien dėl to, kad ekonomikoje viskas susiję.

„Po sausio įvykių Kazachstane, kai buvo pakviesta Rusijos pagalba, visi galvojo, kad Kazachstanas galutinai priklausomas nuo Rusijos. Prasidėjus karui Ukrainoje taip pat buvo nemažai galvojama, kad Kazachstanas bent jau neprieštaraus Rusijos politikai. Tačiau Kasymas Žomartas Tokajevas (Kazachstano prezidentas, aut. past.) toliau bando laviruoti: Sankt Peterburgo forume sakė, kad nepripažins nei Donecko, nei Luhansko nepriklausomybės ir kaip tam tikrą atsvarą pamini Kosovą.

Tuo pačiu iš jo vizitų matyti, kad jis susitiko su Irano vadovybe, Turkija, buvo skambučių su ES. Man atrodo, kad K.Ž.Tokajevas esamą situaciją mato kaip gerą galimybę parodyti, kad Kazachstanas – suverenus ir nekontroliuojamas Rusijos“, – portalui lrytas.lt kalbėjo ISM Finansų ekonomikos programos vadovas.

Vis dėlto, kol galutinis sprendimas nepriimtas, lieka tikimybė, kad Kazachstano ketinimai dėl sankcionuotų prekių gabenimo draudimo liks ketinimais. Tačiau P.Krūminas labiau linkęs tikėti, kad sankcionuotos prekės nebus tiekiamos arba, jei ir bus, tai bent jau su tam tikrais ribojimais.

Dar viena priežastis to tikėtis – Kazachstano reakcija į Rusijos Novorosijsko teismo sprendimą liepos 6 d. Tąsyk buvo nurodyta mėnesiui sustabdyti tarptautinio Kaspijos vamzdynų konsorciumo terminalo prie Juodosios jūros veiklą. Į tai K.Ž.Tokajevas pareiškė: reikia ieškoti alternatyvių kelių. Čia buvo prisimintas Transkaspijos naftotiekis – Kaspijos jūros dugnu iš Kazachstano būtų nutiesti vamzdynai į Azerbaidžaną, taip visiškai apeinant Rusiją. P.Krūmino teigimu, tai rodo, kad Kazachstanas bando nepasiduoti Rusijos spaudimui.

Jei šalis rinktųsi kitą kelią – neuždrausti sankcionuotų prekių gabenimo – šiokią tokią manevro laisvę kalbėdamasi su Vakarais turėtų. Mat jiems Kazachstanas, P.Krūmino nuomone, gali būti svarbus partneris dėl gamtinių išteklių tiekimo. „Tad šiokį tokį svertą Kazachstanas turėtų, bet nemanau, kad tai daug reikštų. Turint omeny galimas pasekmes, antrines sankcijas, Kazachstanas vargiai ryšis bent jau atvirai leisti sankcionuotų prekių gabenimą“, – kalbėjo ISM Finansų ekonomikos programos vadovas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.