Nuo karo pradžios į Lietuvą atvyko 58,6 tūkst. karo pabėgėlių, per 30 tūkst. – darbingo amžiaus žmonės.
Apie 80 proc. karo pabėgėlių – moterys.
Pasak Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusios bendrovės „Baltijos Eukutecas“ (BE) vadovės Inos Vaicekauskienės, įmonė jau įdarbino 54 Ukrainos karo pabėgėles.
„Nuo šių metų pradžios ženkliai išaugo mūsų įmonės darbų apimtys. Todėl sutapo, kad darbuotojos iš Ukrainos užpildė didžiąją dalį papildomų darbo vietų“, – „Vakarų ekspresui“ sakė I.Vaicekauskienė.
Ji abejoja, kad taip sparčiai būtų pavykę surinkti papildomą kolektyvą vien vietinių darbuotojų dėka.
Metų pradžioje BE dirbo 100 žmonių, o šiuo metu darbuotojų skaičius siekia 180.
Įmonė gamina elektros laidų komplektus elektriniams dviračiams. Tai kruopštus darbas, su kuriuo lengviau susitvarko moterys, todėl didžioji dalis kolektyvo – moteriškas.
Skuba įsidarbinti
„Vakarų ekspresas“ pakalbino keletą BE darbuotojų apie jų patirtį ir darbą Lietuvoje.
Iš Charkivo atvykusi Svetlana sako, kad gimtinėje ėjo daugiausia vadovaujamas pareigas, turėjo savo verslą, todėl niekada nedirbo fizinio darbo.
„Kai atvykau čia su marčia ir šešiamečiu anūku, iš karto ėmiau ieškoti darbo, tikrai negalvojome, kad naudosimės tik pašalpomis“, – sako Svetlana.
Kovo 11 d. į Lietuvą atvykusi Svetlana buvo tarp pirmųjų karo pabėgėlių, pradedančių dirbti Lietuvoje.
„Pasiūlymus gavome per Užimtumo tarnybą. Iš karo negalėjome pradėti dirbti, užtruko, kol atsidarėme banko sąskaitą“, – prisimena Svetlana.
Anot jos, jai artėja pensijos amžius, todėl labai svarbu, kad darbas Lietuvoje prisideda prie jos stažo Ukrainoje.
Taip pat pradžioje buvo iškilę klausimų ir dėl sveikatos draudimo.
„Sistema neveikia automatiškai, reikia paskambinti į Vilnių, kad darbuotojai rankiniu būdu uždėtų paukščiuką ir privalomasis sveikatos draudimas įsigaliotų“, – sako I.Vaicekauskienė.
Sveikata – aktualu
BE nuo balandžio vidurio dirbanti ukrainietė Vita taip pat ne iš karto susigaudė Lietuvos sveikatos sistemoje.
„Apšaudymų metu Ukrainoje slėpėmės rūsyje, matyt, ten patyriau peties traumą. Pradžioje nepajaučiau, tačiau, pradėjusi dirbti, nebegalėjau pakelti rankos“, – sako Vita.
Pirmiausia ji bandė savarankiškai rasti specialistą, ieškojo masažuotojo privačiai.
„Tačiau problemą sužinojusi direktorė padėjo registruotis pas šeimos gydytoją, mane nukreipė pas specialistą. Viskas išsisprendė“, – sakė Vita.
Kalbos barjeras
Pasak Svetlanos, pagrindinė priežastis pasirinkti Lietuvą, o ne kokią Vakarų Europos šalį buvo tai, kad čia neegzistuoja kalbos barjeras. Beveik visi, su kuo tenka bendrauti Klaipėdoje, kalba rusiškai.
Anot I.Vaicekauskienės, kalbos problemos įmonėje nėra. Pamainoms vadovaujančios darbuotojos kalba rusiškai.
„Pas mus darbas sėdimas, pradžioje ukrainietės būdavo kartu, dabar integruojame, kad bendrautų, nesusidarytų atskiros grupelės“, – sako I.Vaicekauskienė.
Tai patvirtina ir „Vakarų ekspreso“ kalbintos ukrainietės, kurios kolektyve jaučiasi gerai tiek darbo vietoje, tiek pietaudamos. Pradeda net suprasti lietuviškai.
Lanko mokyklas
Iš Charkivo taip pat su sūnumi atvykusi Olga sako, kad Klaipėdoje įsitvirtinti padėjo ne vien gautas darbas, bet ir tai, kad sūnus gali eiti į mokyklą ir mokytis rusų kalba.
Pabėgėlių vaikai gauna ir vietas darželiuose.
„Negalėjome patikėti, kad tai vyksta. Į mūsų daugiabutį tiesiai pataikė sviedinys. Pirmieji mėnesiai pabėgus nuo karo į Lietuvą buvo su raminamaisiais vaistais“, – kalbėdama ašaras tramdo Olga.
Anot jos, dabar jau ramiau. Ji net buvo nuvykusi į Ukrainą, bet ten viskas sugriauta. Tačiau ji ateityje vis tiek planuoja grįžti į gimtinę.
„Sūnus baigiamosiose klasėse, o laikant egzaminus čia vis tiek reikalinga lietuvių kalba. Jis mokosi, bet kalba sunki“, – priežastį neužsibūti įvardina Olga.
Atlyginimo klausimas
Pasak I.Vaicekauskienės, vidutinis atlyginimas BE prieš mokesčius yra kiek daugiau nei 1,1 tūkst. eurų.
„Ukrainietės labai darbščios, dirba ir savaitgaliais, yra tokių, kurios į rankas 800 eurų gauna“, – sako „Baltijos Eukutecas“ vadovė.
Anot jos, viskas priklauso nuo darbo valandų ir atliekamų normų.
Todėl I.Vaicekauskienė yra nustebusi, iš kur nesenai viešumoje pasirodė informacija, kad BE darbuotojos uždirba mažiau nei oficialus minimumas.
„Buvo anoniminis skundas, kad ukrainietė gauna tik 360 eurų per mėnesį, peržiūrėjome visus atlyginimus, nė vieno tokio nėra“, – sako I.Vaicekauskienė.
Anot jos, problema dėl mokesčių skaičiavimo naujai įsidarbinusioms ukrainietėms tikrai egzistuoja.
„Mokesčių inspekcija reikalauja, kad surinktume įrodymus, jog įdarbintų ukrainiečių ekonominiai interesai Lietuvoje yra didesni nei Ukrainoje ir tik tuomet galime jiems taikyti neapmokestinamą minimumą“, – sako I.Vaicekauskienė.
Anot jos, VMI atsiųstas situacijos išaiškinimas yra toks dviprasmiškas, kad jokie buhalteriai nesupranta.
„Įmonė yra priėmusi sprendimą savo rizika taikyti neapmokestinamą minimumą, todėl pas mus ukrainietės tikrai nesumoka daugiau mokesčių nei vietiniai darbuotojai“, – tikina I.Vaicekauskienė.
Ji tikina, kad pasibaigus metams BE yra pasirengusi pati padengti finansines VMI pretenzijas, jei tokios atsiras dėl nesumokėtų mokesčių.
Ukrainiečiams – išimtys?
„Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatyta, kad nenuolatiniam Lietuvos gyventojui NPD taikomas tik mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, jam pateikus metinę pajamų mokesčio deklaraciją“, – „Delfi“ aiškino VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė.
Tačiau ji kartu atkreipia dėmesį, kad dėl karo veiksmų iš Ukrainos į Lietuvą pasitraukusiems gyventojams – Ukrainos piliečiams ir jų šeimos nariams, kurie įsidarbina Lietuvoje, – mokestiniu laikotarpiu asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų gali susidaryti daugiau Lietuvoje, negu Ukrainoje.
„Todėl tuo laikotarpiu šie gyventojai gali būti laikytini nuolatiniais Lietuvos gyventojais pajamų mokesčio tikslais“, – sako R.Virvilienė.
Nors įstatymai visiems vienodi, VMI viešumoje laikosi pozicijos, kad į karo pabėgėlių įdarbinimą darbdaviai turėtų žiūrėti liberaliau.
Neva darykite viską, kad ukrainiečiai galėtų daugiau uždirbti.
Tačiau nėra jokių garantijų, ir gali būti, kad pasibaigus metams VMI šiuos savo išaiškinimus pamirš ir tiesiog pritaikys galiojančius teisės aktus, o darbdaviai bus priversti sumokėsi papildomus mokesčius.
Neaiški skundų kilmė
Klausimų kelia ne vien teisinis karo pabėgėlių įdarbinimo klausimas. Svarbi ir žmogiškoji šio klausimo pusė.
„Vakarų ekspresui“ jau ne kartą teko išgirsti komentarų iš vietinių žmonių, kad įdarbintiems ukrainiečiams suteikiama papildomų privilegijų, kurių vietiniai darbuotojai negauna.
Pasigirsta kalbų, kad karo pabėgėliai užima vietinių darbo vietas.
Nemažai ukrainiečių įdarbinama Lietuvos mažmeninės prekybos tinkluose. Čia jiems prie atlyginimo suteikiami ir papildomi kuponai įsigyti maisto produktų, teikiamos kitos privilegijos, kurių kiti darbuotojai negauna.
Todėl negalima atmesti galimybės, kad puolimus prieš ukrainiečius įdarbinančias įmones gali inicijuoti ir vietiniai žmonės.
Darbo inspekcijos patikrinimas
„Vakarų ekspreso“ kalbintos BE darbuotojos ir pačios nesupranta, iš kur atsirado skundai dėl BE mokamų atlyginimų.
„Jokių kalbų kolektyve apie tai nebuvo, darbdavys aiškiai paaiškino, kiek ir kokie mokesčiai yra mokami“, – vienu balsu sako kalbintos ukrainietės.
I.Vaicekauskienė teigia, kad sulaukia net grasinančių žinučių iš Lina prisistatančios anonimės, kuri neva gina ukrainiečių interesus.
„Buvo ir skundas Darbo inspekcijai. Tikrino, pažeidimų nerado“, – sako BE vadovė.
Anot jos, BE savininkai Vokietijoje puolimą prieš įmonę vertina kaip kenkimą reputacijai ir planuoja gintis teisme.
Akivaizdu, kad didžioji dauguma ukrainiečių tikrai laukia, kuomet išsispręs situacija gimtinėje, kad galėtų sugrįžti. Į Ukrainą grįžo dvi BE darbuotojos, tačiau kol kas tai tik pavieniai atvejai.
Tačiau Ukrainoje vyksta karas, pabėgėliai gyvena, mokosi, dirba ir moka mokesčius čia, Lietuvoje.
