„Tam tikra recesija pasaulyje, kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui Jungtinėse Amerikos Valstijose yra pageidautina ir beveik neišvengiama. Nes didelė dalis kainų šuolio yra susijusi su pertekline paklausa. Čia ištakų reikia ieškoti pandemijos metu dalinant pinigus, išaugus pajamoms, susikaupus finansiniams rezervams ir norui dabar labai daug vartoti“, – pirmadienį „Žinių radijui“ kalbėjo N.Mačiulis.
Būtent tai, kad gamybos tempai taip ir nepasivijo paklausos, kurią skatino centriniai bankai, ekonomisto požiūriu ir yra viena iš pagrindinių infliacijos priežasčių.
„Būtent per pastaruosius metus matėme, kuomet vartojimo potencialas, ypač JAV, kai kuriose Europos valstybėse gerokai viršijo galimybes pagaminti prekes ir tiekti paslaugas. Kai susidaro toks atotrūkis tarp paklausos ir pasiūlos, iš karto matome didžiulį kainų šuolį“, – aiškino jis.
Ir nors Europos centrinis bankas (ECB) savo pinigų politika vis dar išsiskiria iš kitų šalių centrinių bankų, tačiau pirmojo palūkanų normų didinimo jis veikiausiai imsis jau šį ketvirtadienį, o dar kelis kartus palūkanas turėtų kilstelėti rudenį.
„Nepaisant to, kad infliacija euro zonoje yra šiek tiek kitokia, negu likusiame pasaulyje, susijusi su Rusijos karu Ukrainoje, apribotu dujų tiekimu Europai, bet ECB vis tiek bando valdyti infliacijos lūkesčius ir prislopinti kreditavimą“, – pabrėžė N.Mačiulis.
ELTA primena, kad birželio pradžioje Nyderlanduose į pinigų politikos posėdį susirinkusi ECB Valdančioji taryba apsisprendė jau nuo liepos 1 d. nutraukti grynuosius turto pirkimus pagal turto pirkimo programą (TPP) ir paskelbė, kad jau kitame posėdyje bazines palūkanų normas ketinama didinti 25 baziniais punktais.
Kaip ir prognozuota, kol kas palūkanų normos išliko nepakeistos: pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normos lygios 0 proc., ribinio skolinimosi galimybės palūkanų normos siekia 0,25 proc., o indėlių palūkanų normos sudaro -0,5 proc.
Dar vieną palūkanų normų didinimą Valdančioji taryba planuoja rugsėjo mėnesį. Pranešime pažymima, kad pasirinkimas, kiek spartus turėtų būti kėlimas, priklausys nuo atnaujintos vidutinės trukmės infliacijos perspektyvos. Jei prognozė išliks panaši ar pablogės, šiame posėdyje bus tikslinga imtis tolesnio kėlimo.
Bankas taip pat neatmetė, kad „laipsniškas ir tvarus“ palūkanų normų didinimas bus galimas ir toliau, mėginant pasiekti ECB užsibrėžtą 2 proc. infliacijos tikslą.
Kitas ECB valdančiosios tarybos posėdis suplanuotas liepos 21 d.
