„Valstybė visą laiką turi pradėti nuo savęs. Mes suprantame, kad jeigu vis dėl to teisiškai būtų įtvirtintas teroristinės valstybės apibrėžima, ir pavyzdžius Rusija ar Baltarusija į tai patektų, tai pirmiausiai turėtų būti valstybės atsijungimas. Visi kalba vien apie verslo santykius, bet ar tada Lietuvos Respublika gali turėti diplomatinius santykius su tokia valstybe“, – antradienį „Žinių radijui“ kalbėjo A.Romanovskis.
Anot verslo atstovo, jeigu ekonominių ryšių su Rusija dar yra likę, tai pirmiausiai tėra tranzito likučiai. „Lietuvoje verslas jau nebesieja savęs su Rusija. Konceptualus, tiek fizinis, tiek psichologinis atsijungimas nuo Rusijos jau yra įvykęs“, – tikino jis.
Verslo konfederacijos vadovo teigimu, verslas Rusijos rinkos vengia ne tik dėl reputacinių, bet ir dėl saugumo priežasčių.
„Pati Rusija įtraukusi Lietuvą į priešiškų valstybių sąrašą. Kai vyksta karas šalia mūsų, turėti reikalų su tokia valstybe, kurios negali prognozuoti, kuri agresyviai nusiteikusi visų kaimynų atžvilgiu verslas vyksta ten, kur yra saugu, taiku, prognozuojama“, – aiškino A.Romanovskis.
A. Veryga: siūlymas skirtas konkrečiai V.Matijošaičiui
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tikina, kad Seime inicijuojamas siūlymas drausti verslo ryšius su teroristine valstybe paskelbta Rusija nėra taikomas Kauno miesto merui, vis dar Rusijoje veikiančios „Vičiūnų grupės“ akcininkui Visvaldui Matijošaičiui.
Visgi kritiškai šį siūlymą vertinantis opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Aurelijus Veryga įsitikinęs, kad šis įstatymas yra skirtas konkrečiai Kauno miesto merui, o tokia praktika, pasak Seimo nario, yra ydinga.
„Kai kalbame tik apie verslą, tai yra moralinis klausimas, bet yra politikas, kur tu turi politinę ambiciją, tu eini į politinę sistemą, tu gali daryti įtaką. Kaunas yra antras pagal dydį miestas, tai šioje vietoje turime turėti saugiklius kažkokius“, – interviu portalui „Delfi“ teigė L.Kasčiūnas.
Politikas atkreipia dėmesį, kad V.Matijošaitis, kalbėdamas apie „Vičiūnų grupės“ išėjimą iš Rusijos rinkos nesilaiko pažadų ir vis nukėlinėja išėjimo datą.
„Kiti išeidinėja parduodami akcijas už 3 proc. jų vertės, čia gal išeidinėja su labai pelnu didžiuliu? Tai vėlgi daug klausimų kyla, kaip čia dabar išėjimo strategijos skiriasi, tai galbūt priklauso nuo ryšių, kokie yra susiformavę tenai.
Nes vėlgi, turėkime galvoje, už kokių 100 kilometrų yra valstybė, kuri naikina tautas ir nepripažįsta jų teisės egzistuoti. O mes dabar netgi mokėdami mokesčius į tos valstybės biudžetą netiesiogiai finansuojame patį karą, tai turime apie tai galvoti“, – akcentavo parlamentaras.
Visgi L.Kasčiūnas tikina, kad Raimundo Lopatos inicijuojamas siūlymas įstatymiškai uždrausti visus verslo ryšius su Rusija nėra taikomas konkrečiai V.Matijošaičiui.
„Jokiu būdu šitas profesoriaus R.Lopatos pasiūlymas tikrai nėra susijęs nei su Kauno meru, nei su kuo nors kitu. Jis tiesiog kelia klausimą: jei mes pasakome, kad valstybė yra teroristinė, kas iš to seka, kokios yra pasekmės. Natūralu, kad išeiname į klausimą, koks yra verslo santykis su teroristinėmis valstybėmis. Yra 300 įmonių, ne tik mero įmonės. Natūralu, kad ir čia reikės atsakymų“, – pabrėžė NSGK pirmininkas.
Savo ruožtu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys A.Veryga sutinka su L.Kasčiūnu, kad V.Matijošaitis dėl „Vičiūnų grupės“ pasitraukimo iš Rusijos turėtų priimti gerokai greitesnius sprendimus. Politikas mano, kad ir visuomenės spaudimas Kauno merui galėtų būti didesnis.
„Dėl spaudimo, tai tikrai nemanau, kad jis per didelio jo sulaukia. Manau, kad jis kaip tik gal net ir per mažo ar dėmesio, ar spaudimo kai kada sulaukia ir to dėmesio jam pavyksta išvengti. Manau, kad reikėtų ne tik pozicijos, bet ir veiksmo greitesnio“, – interviu portalui „Delfi“ teigė A.Veryga.
Visgi politikas skeptiškai vertina R.Lopatos siūlymą nutraukti visus ryšius su Rusija. A.Veryga taip pat mano, kad šis įstatymas yra skirtas konkrečiai V.Matijošaičiui, o, pasak jo, tokia praktika yra ydinga.
„Aš norėčiau suprasti patį principą ir keletą klausimų tokių iškėliau. Pirmiausiai, tai ar mes veikiame apgalvotai, protingai ir ar tai, kas čia yra ruošiamasi daryti, turės kokį nors poveikį?
Tai yra, ar tie verslai nepersikels jau ne į Rusiją, bet į kitą valstybę, ar nebus galima to apeiti ir kodėl tai nedaroma per sankcijų mechanizmą. Ir man dabar beklausant susidaro vaizdas, kad tai yra įstatymas, kuris yra rašomas vienam žmogui. Tai ar taip yra daroma? Kiek tokių įmonių iš viso yra?“, – kėlė klausimus opozicijai priklausantis parlamentaras.
„Tai norėtųsi, kad apie tai būtų kalbama sistemiškai. Nes visgi Seimas priiminėja tokius sprendimus, kurie liečia daugelį įmonių, liečia visus Lietuvos gyventojus. Tai šita diskusija turėtų nebūti nusiaurinama tik iki vieno politiko, vieno miesto mero klausimo“, – pažymėjo jis.
Politikas taip pat kelia klausimą, ar tokie siūlymai yra suderinti su Europos Sąjunga.
„Ar Lietuva nebus vienintelė valstybė, kuri priims tokį sprendimą ir ar tai nesukurs galimybės verslams apeidinėti šį sprendimą: kažkur išvažiuoti, persikelti, persiregistruoti įmones. Juk čia nebūtų didelė naujiena“, – suabejojo jis.
V.Matijošaitis, nepaisant visuomenės raginimų, nėra pateikęs konkretaus atsakymo, kada jo sukurtas verslas išeis iš Rusijos rinkos. Pasak jo, daroma viskas, kad jo sukurtas verslas Rusijoje būtų uždarytas kuo greičiau, tačiau, kada tiksliai, esą neįmanoma pasakyti. Meras pastaruoju metu kritikos susilaukė ne tik dėl „Vičiūnų grupės“.
ELTA primena, kad Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narys R.Lopata siūlo įstatymiškai uždrausti verslo ryšius su teroristine valstybe paskelbta Rusija.
Valdančiajai daugumai priklausantis parlamentaras atkreipia dėmesį, kad Lietuva iki šiol dar neturi teisinio mechanizmo, apibrėžiančio ūkio subjektų, fizinių, privačių asmenų santykius su, pavyzdžiui, teroristinėmis organizacijomis ir t.t. Todėl, politikas akcentuoja, kad jo siūlymu bandoma įnešti aiškumo.
Siūlymo iniciatorius atkreipia dėmesį, kad Seimui pritarus įstatymui verslui būtų duodamas trijų mėnesių laikotarpis nutraukti bet kokius ryšius su Rusija.
Opozicija tokią iniciatyvą vertina kritiškai. Opozicijai priklausantys parlamentarai mano, kad verslo ryšių su Rusija nereikėtų reguliuoti, nes tai turėtų būti pačių verslininkų reputacijos atsakomybė. Politiniai oponentai taip pat mano, kad tokie siūlymai visų pirma turėtų būti plačiai išdiskutuoti Europos lygmeniu.
