„Tokiomis aplinkybėmis PVM sumažinimas maistui, deja, liks žmonių nepastebėtas. Restoranų ir kitų maitinimo įstaigų PVM lengvata yra labai geras pavyzdys, tiesa, tai ir nebuvo nustatyta kaip kainų mažinimo priemonė, buvo kaip tam tikra subsidija verslui, tačiau vis tiek pačią ekonomiką labai sunku paneigti“, – ketvirtadienį LRT radijui teigė I.Šimonytė.
Politikė tvirtina, kad jeigu dinamika yra tokia, kad kainos kyla, mes tiesiog matytume, kaip jos kyla toliau, nepaisant to, kad PVM tarifas būtų sumažintas.
„Siūlyčiau atkreipti dėmesį į man labai dažnai mėgstamą prikišti Lenkijos pavyzdį, bet tai yra ir labai pamokantis pavyzdys: nepaisant PVM lengvatų, nepaisant sumažintų akcizų, kitų sprendimų, nepaisant to, kad centrinis bankas yra nustatęs labai aukštą palūkanų normą Lenkijoje šiuo metu, vis dėlto infliacijos skaičiai yra dviženkliai ir ten“, – sakė premjerė.
„Tiesiog labai nepalankiai susiklostė tarptautinė geopolitinė ir ekonominė situacija, kur tikrai tokie diskretiniai sprendimai duotų labai mažai vertės“, – pridūrė ji.
I.Šimonytė vengė pasakymo, kad atmeta PVM tarifo maisto produktams lengvatą, tačiau, anot jos, lieka klausimas, kokia priemonė siekiant kovoti su kylančiomis kainomis yra geresnė.
„Mano nuomone, vis tiek geresnė priemonė yra žmonių pajamos, negu tokios lengvatos, kurios duoda labai abejotiną efektą“, – sakė Vyriausybės vadovė.
Mokesčių ir akcizų mažinimo kurui ateinančiais metais neplanuoja
Premjerė taip pat tvirtino, kad šiek tiek kita situacija yra su akcizais degalams, nes akcizai nekito daug metų ir dinamika ilgai buvo labai panaši. Pasak jos, kuro kainos priklauso ne nuo akcizo, o nuo pasaulinių naftos kainų bei euro ir dolerio kurso, kuris dabar yra išskirtinai nepalankus mūsų vartotojams dėl smarkiai atpigusio euro dolerio atžvilgiu.
„Tai, kad pasaulinės naftos kainos mažėja, nebūtinai reiškia, kad mažėja kainos degalinėse vien dėl to, jog taip pat pinga ir euras. Visi pasiūlymai, kurie siūlomi kartu su biudžetu nustatyti ateinančiais metais, tą mes aišku svarstysime labai atidžiai pagal situaciją, bet siūlymų mažinti mokesčius, akcizus neplanuočiau todėl, kad tai yra labai maži sumažinimai, dyzelio atveju mes viršijame ES minimumą keturiais centais, benzino – šiek tiek daugiau, bet kainų svyravimas per pastarąjį laikotarpį buvo gerokai didesnis negu šie dydžiai“, – aiškino ji.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad birželio pradžioje kelias savaites dėl progos pateikti savo „antiinfliacinius“ siūlymus Seimo posėdžius boikotavusi opozicija galiausiai tą patį mėnesį pristatė keturis parengto paketo projektus.
Tačiau jau po pateikimo buvo atmestos visos keturios opozicijos iniciatyvos. Toks valdančiųjų sprendimas buvo palydėtas aštria opozicijos kritika. Teigta, kad vykusios derybos Dialogo grupėje buvo tik butaforinės, kad valdantieji pažemino opoziciją ir pamynė demokratines vertybes.
Opozicinių frakcijų parengtame pakete teikiami siūlymai dėl lengvatinio PVM taikymo maisto produktams, šildymui, mažint akcizus kurui, taip pat neapmokestinamąjį pajamų dydį sulyginti su minimalia mėnesine alga, atidėti elektros rinkos liberalizavimą ir nuo dabar galiojančio 6 mėnesių iki 12 mėnesių pratęsti terminą, kada įsigaliotų nauji mokestiniai pakeitimai.
Valdantiesiems atmetus opozicijos parengtus „antiinfliacinius“ siūlymus, parlamentarai užsiminė vasarą ketinantys parengti naujas iniciatyvas. Seimo pirmininkė praėjusio mėnesio pabaigoje teigė, kad apie tai, kaip atrodys parlamentarų darbas su premjere I.Šimonyte, bus aptarta jau kitą savaitę.
Tuo tarpu liepos viduryje premjerė I.Šimonytė sakė, kad derinti naujas priemones infliacijos poveikiui gyventojams sušvelninti dar anksti, o pirmąsias diskusijas opozicija ir Vyriausybė galėtų pradėti baigus paruošiamuosius darbus – po kelių savaičių.
