Tuo metu Seime kilo iniciatyva įstatymiškai uždrausti verslo ryšius su Rusija. Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo iniciatyvos autorius Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Raimundas Lopata ir Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas.
– Pone Lopata, kodėl manote, kad tai reikalinga?
– Gegužės 12 d. Seimas vienbalsiai priėmė rezoliuciją, kurioje įvardijo Rusiją kaip teroristinę valstybę. Politiniuose pareiškimuose išdėstytos nuostatos paprastai turėtų būti įgyvendinamos.
„Nauja diena“ 2022-07-20
Aš pasiūliau vieną iš kelių įgyvendinimo mechanizmų: įstatymines pataisas konkrečiame Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme. Šiuos pasiūlymus pateikiau Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkui ir rugpjūčio pradžioje juos svarstysime. Šiuo metu kalbamės su teisininkais.
Atvirai pasakius, mes tokio mechanizmo – net jokio straipsnio Baudžiamajame kodekse už santykius su teroristinėmis organizacijomis, o ką jau kalbėti apie teroristinę valstybę – neturime. Aišku, pasaulyje yra nedaug tokių pavyzdžių, tačiau iš kai kurių būtų galima perimti tam tikrus komponentus.
Vienas iš galimų straipsnių yra, kad NSGK pateikia Seimui motyvuotą pasiūlymą valstybę pripažinti teroristine ar remiančia terorizmą, o, Seimui pripažinus valstybę teroristine ar remiančia terorizmą, su tokia valstybe ir su ja susijusiais verslo subjektais būtų negalimi jokie santykiai. Tokios valstybės verslo subjektai taip pat neturėtų teisės vykdyti veiklos Lietuvos teritorijoje.
– Kaip paprastai pasaulyje tai yra reglamentuojama tose šalyse, kuriose esama tokios įstatyminės bazės?
Susiję straipsniai
– Pavyzdžiui, JAV yra pripažinusi 4 valstybes teroristinėmis: Šiaurės Korėją, Siriją, Kubą, Iraną. Federalinė valdžia riboja prekybinius ir kitokius santykius verslo subjektams, tam tikri mechanizmai taikomi ir fizinių subjektų santykiams su šiomis valstybėmis, jų verslo subjektais, vyriausybinėmis institucijomis.
– Pone Mitalai, kokį jūs matote poreikį keisti įstatyminę bazę?
– Gali būti, kad čia bus ilga kelionė, nes analogiškų precedentų, mano nuomone, nėra, arba nėra daug. Bet logika teisinga – iš politinio pareiškimo turi sekti labai konkretūs veiksmai. Klausimas, kaip bendra iniciatorė ir NSGK sudėlios visą tą logiką ir konkrečius teisinius mechanizmus, kurie reikalingi tokioms idėjoms įgyvendinti, ir ką tai konkrečiai reikš, kuris prioritetas bus skirtas šiam klausimui.
Aš, žvelgdamas į šių dienų aktualijas, matau, kad tas pats ES sankcijų klausimas yra po padidinamuoju stiklu dėl Kaliningrado tranzito, tad – kas yra realiai svarbiausia – reikia nustatyti tokius mechanizmus visoje ES, kad Kremliaus režimas negautų pinigų iš Vakarų valstybių arba gautų kuo mažiau. Ir Lietuvai dėl to kovoti – tai yra svarbiausia, kur ji dabar turi nukreipti savo pastangas.
Kalbant apie įstatymą dėl Lietuvos verslo ryšių, gal jis ir gali kažkoks būti – aš nesu nei už, nei prieš, nežinau detalių. Žinau tik, kad Lietuvos ir Rusijos prekybos apimtys jau dabar yra drastiškai mažėjančios. Šiuose vandenyse geriausiai pasirodo, kuris Lietuvos verslas turi supratimą ir jaučia atsakomybę prieš Lietuvos visuomenę, o kuris eitų ir su velniu obuoliauti.
Tad visiškai į pakampes nenurašyčiau ir privačios iniciatyvos – ji labai svarbi, kai kada yra net lemianti. Tačiau gali reikėti ir konkretaus įstatymo. Jeigu kažkokie konkretūs pasiūlymai atsiranda, manau, kad yra sočiai pagrindo juos svarstyti Seime.
– Kokios tos verslo su Rusija apimtys?
– Kiek mačiau paskutinius duomenis, prekybos apimtys, kalbant apie pirkimą-pardavimą, tikrai yra dar nemažos – virš 1–1,400 mlrd. eurų. Nors kuo toliau, tuo stipriau tuos saitus nukertame, tačiau tų ryšių yra dar tikrai nemažai.
Aišku, dar yra pilkųjų zonų kalbant apie tai, kaip tvarkytis su investuotojais, kurie čia atneša pinigus iš užsienio, kokia tų pinigų kilmė. Neseniai Lietuvoje vyko diskusija, ar gali IT ar koks kitas verslas, kurio ryšių su Kremliumi nerandame, atsikraustyti į Lietuvą iš užsienio. Diskusija baigėsi tuo, kad „atskirų žalių šviesų šviesoforas“ tikrai nerodė, mes to neskatinome.
Bet, nepriklausomai nuo mūsų skatinimų, Lietuvą jau dabar pasiekia pinigai iš Rusijos – čia perkamas ir NT, ir kiti objektai, investuojama į įmones. Klausimas, ką reikia daryti su šitomis investicijomis ir kokiu greičiu.
– Kokie sektoriai dažniausiai prekiauja su Rusija?
– Galiu samprotauti, kad iki karo pradžios buvo nemažai žaliavų – dujų, naftos, metalo – pirkimų. Tuo metu mūsų eksportas buvo daugiausiai susijęs su maisto ir kitais produktais. Tad klausimas, ar iniciatorių užmanymas apimtų ir kokį mūsų lietuvišką sūrį, kurio Kremlius negali panaudoti savo karinėje pramonėje. Ar turėtume ir jo Rusijoje nepardavinėti?
– Pone Lopata, kaip jūs matytumėte šio klausimo prioritetą?
– Dabar turime apie 300 verslo subjektų, kurie operuoja prekybiniuose santykiuose su Rusija. Turime įmonių ir Lietuvoje, kuriose yra rusiškas kapitalas, arba jis planuojamas. Taip pat, bandant atsekti atvykstančių į Lietuvą rusų ryšius su Kremliumi, galima žiūrėti, ar jiems suteiktas pabėgėlio statusas, ar ne. Rusų disidentams pabėgėlio statusas būtų pagrindas išimčiai leisti veikti Lietuvoje.
Kalbant apie prioritetus, reikia turėti omenyje, kad tai yra ne sankcijiniai mechanizmai, o terorizmas. Čia yra kalbama apie labai griežtus reikalavimus, kuriuos taiko kai kurios valstybės. Prioritetas būtų, kad nebūtų jokių verslo ryšių su teroristine valstybe.
– Kokiais keliais rusiški pinigai gali ateiti į Lietuvą? Kaip tam užkirsti kelią?
– Daugiausiai jų ateina per NT, taip pat per bendrų įmonių steigimą, kuriose dalyvauja rusiškas kapitalas. Beje, įstatyminiuose pasiūlymuose taip pat yra ir prevencinė forma. Pasiūlymu pakete yra dar viena valstybių kategorija – rizikos valstybės, – kuri išplaukia iš mūsų, politinių partijų atstovų, parengto, bet dar nepasirašyto nacionalinio susitarimo dėl užsienio politikos dokumento.
Ten užfiksuota, kad lietuviškas verslas, investuojantis padidintos rizikos – pirmiausia autoritarinėse – valstybėse, veiklą vykdo prisiimdami visas rizikas sau.
Dokumente pažymėjome, kad, pakliuvus į bėdą, valstybė aišku, kad gelbėtų mūsų ūkio subjektus, bet esmė tokia, jog subjektai turi žinoti, jog jie negali virsti šantažo įrankiais šantažuojant, pavyzdžiui, mūsų užsienio politiką dėl mūsų verslo buvimo autoritarinėse rinkose. Taigi, tokiu atveju rizikos valstybėse nutikus nelaimei Lietuvos ūkio subjektams, Lietuvos respublika jų nerems ir negins.
– Ponas Mitalas paminėjo lietuvišką sūrį. Ar gali būti kažkokių išimčių, kalbant apie jūsų teikiamą paketą ir verslo ryšius?
– Ar mes norime, kad pelnytųsi teroristinė valstybė, ar ne? Su režimu iš esmės negalima palaikyti jokių santykių. Aišku, gyvenimas yra gyvenimas, bet tie mūsų pasiūlymai dar nėra registruoti – aš juos pateikiau tam, kad prasidėtų normali teisinė ir politinė diskusija.
Dauguma NSGK narių sutinka ir nori diskusijos, taip pat kalbamės su didesniu teisininkų būriu. Tad didesnės diskusijos prasidės rugpjūčio pradžioje.
– Pone Mitalai, ką manote apie variantą, kad ryšių nutraukimas vyktų be jokių išimčių?
– Reikia jį pamatyti. Ši diskusija teisiškai nebus tokia paprasta, kad įrašome į įstatymą „negali būti ryšių“. Tikrai reikės peržiūrėti ir pakeisti ne vieną įstatymą, kad planas realizuotųsi.
– Pone Lopata, kiek tikitės, kad šis procesas gali užtrukti?
– Sunku pasakyti. Kai kas nori ir europinės diskusijos, tad pasižiūrėsime, kiek tie mechanizmai plaukia iš Europos teisės. Kaip žinia, yra ES mastu oficialus teroristinių organizacijų sąrašas – atvirai pasakius, nežinome, kaip elgtis su šiuo sąrašu.
Jeigu baudžiamajame kodekse nėra nė vienos sankcijos – turėjome tik vieną tokią labai neaiškią teisminę praktiką, vadinamąją Eglės Kusaitės bylą – bet net ir ji nepadarė įtakos mūsų teisėkūrai, kalbant apie „santykius“ su teroristinėmis organizacijomis. O šiuo atveju turime teroristinę valstybę.