Pasak Vokietijos ekonomikos savaitraščio „Wirtschaftswoche“, prognozės, kad Kinija gali patirti recesiją – šaliai „labai bloga žinia“.
Nieko optimistiško nemato ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. „Tiek dabartinė situacija, tiek Kinijos ekonomikos perspektyvos labai prastos. Tai labiausiai susiję su Kinijos politika dėl COVID-19. Tiek pavasarį, tiek dabar Kinija įnirtingai laikosi nulinės koronaviruso politikos. Dėl to labai dažnai uždaromi miestai, gamyklos, įmonės, nemaža dalis gyventojų praktiškai neišleidžiami net iš namų. Tai Kinijos ekonomikai kainuoja labai daug“, – sakė jis portalui lrytas.lt.
Anot jo, Kinijos pramonės ir mažmeninės prekybos rodikliai apskritai labai nusiritę – sektoriai laikosi ties stagnacija ir recesija.
„Deja, bet sakyčiau, kad Kinijos ekonomikos perspektyvos šių metų antroje pusėje taip pat labai prastos. Rudenį Kinijoje bus Kinijos komunistų partijos suvažiavimas. Jame sieks būti perrinktas dabartinis Kinijos prezidentas Xi Jinpingas. Tai reiškia, kad Kinija gali netgi sugriežtinti nulinio COVID-19 politiką ir spalį ar lapkritį grįžti prie masinio karantino“, – prognozavo ekonomistas.
Kad Kinija pakeis koronaviruso politiką, A.Izgorodino manymu, galima tikėtis kitų metų pradžioje.
„Tai reiškia, kad visi šie metai Kinijos ekonomikai yra katastrofiniai. Tai paveiks ir Lietuvą, tačiau paveiks labiau netiesiogiai. Kinija Lietuvos eksportuotojams nėra svarbi rinka. Mūsų santykiai su Kinija menkai išvystyti“, – aiškino jis.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sakė, kad Lietuva į Kiniją kas mėnesį eksportuoja prekių už 3–7 mln. eurų per mėnesį. O štai importo skaičiai kur kas didesni – gegužę importuota prekių už kone 200 mln. eurų.
Per penkis šių metų mėnesius Lietuvos eksportas į Kiniją nukrito apie 90 proc. Tačiau tokio didelio kritimo, pasak A.Izgorodino, nereikėtų sureikšminti. Tai labiausiai susiję su tuo, kad Lietuvos verslas vengia Kinijos kaip nepatikimo partnerio būtent dėl nulinės koronaviruso politikos.
Lietuvos eksporto struktūroje pernai Kinijai teko mažiau nei 1 proc. lietuviškos kilmės prekių apimčių. Palyginimui, Vokietijai tenka apie 12 proc.
Tačiau netiesioginis poveikis kur kas didesnis ir čia Lietuvos eksportuotojams gali kilti rimtų problemų. Mat Kinija – viena didžiausių ES eksporto partnerių. Pavyzdžiui, Vokietijos automobilių gamintojui „Volkswagen“, kaip rašo „dw.com“, Kinijos rinka jau seniai yra svarbesnė nei gimtoji Vokietijos.
„Smarkus Kinijos ekonomikos atšalimas – tai skambutis Vokietijos ekonomikai“, – „Reuters“ sakė Vokietijos pramonės ir prekybos rūmų asociacijos (DIHK) užsienio prekybos skyriaus vadovas Volkeris Treieris. Jis pabrėžė, kad Kinija yra didžiausia Vokietijos prekybos partnerė ir labai svarbi rinka Vokietijos įmonėms, ypač automobilių ir mašinų gamintojams.
„Tarkime, Vokietijos įmonės, komponentus savo gaminiams užsakančios Lietuvoje, eksportuoja prekes į Šanchajų, kuris dėl prastos COVID-19 situacijos tai uždaromas, tai atidaromas. Vadinasi, pirkėjai Kinijoje užsakymus Vokietijos įmonei teikia labai nestabiliai, – aiškino A.Izgorodinas. -
Lietuvą Kinijos nulinės koronaviruso politikos poveikį pajus per eksportą į Vakarų Europos ir Skandinavijos šalis“.
SEB banko ekonomistas T.Povilauskas teigė, kad pastaruoju metu Šanchajaus regionas jau gyvybingas. Tiesa, tai, kad Kinija vis dar gyvena laikydamasi nulinės koronaviruso atvejų politikos, neleidžia atsipalaiduoti – problemų dėl suvaržymų dar gali būti. Bet pašnekovas spėjo, kad visai į manoma, jog blogiausias šių metų etapas jau buvo balandį-gegužę.
„Matyt, liepą mažmeninės prekybos rodikliai bus geresni. Tačiau struktūrinės problemos aiškiai rodo, kad ekonomika nepasieks tikslo – 5,5 proc. metinio BVP augimo. Mūsų grupės prognozė – 4,3 proc. augimas šiems metams“, – sakė T.Povilauskas.
Mažės plieno gavyba
SEB banko ekonomisto teigimu, naujo būsto pardavimai Kinijoje, lyginant su pernai metais, skirtinguose regionuose krito 20–40 proc. Vakarų pasauliui čia galima įžvelgti ir teigiamą įtaką: tai, kad Kinijoje sumažėjusios statybų apimtys, reiškia, kad reikia mažiau statybinių medžiagų. Yra prognozių, kurios sako, kad šiemet Kinijoje plieno gamyba kris 5 proc.
„Tai – geras ženklas ir viena priežasčių, kodėl pastaruosius du mėnesius nemažai pigo juodieji metalai, be to, mažėjo ir vario, aliuminio kainos. Tai tam tikras palengvinimas JAV ir Europai, kur infliacija tikriausiai yra pati svarbiausia problema“, – komentavo T.Povilauskas.
Lėtėjantis Kinijos ekonomikos augimas, pašnekovo teigimu, veikia ir naftos, dujų kainas. Tai – vienas atsakymų, kodėl žaliavinės naftos kaina dar palyginti neaukšta – 100 JAV dolerių už barelį daug. „Manau, kad Kinijos lėtesnis ekonomikos augimas antrąjį ketvirtį buvo ta priežastis, kodėl nematėme rekordinių naftos kainų“, – sakė pašnekovas.
Gerai ir tai, kad kinai kol kas iškritę iš konkurencijos dėl suskystintųjų gamtinių dujų – jei Europai tektų konkuruoti su Kinija, klausimas, ar už dujas netektų mokėti brangiau.
Tiesa, A.Izgorodino nuomone, Kinijos NT rinkoje reikalai nėra tokie blogi, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Ir, nors sektoriuje matyti lėtėjimo požymių, Kinijos valdžia įgyvendina ekonomikos skatinimo priemones, kurios būtent nukreiptos į NT rinką.
Ir dėl naftos, dujų kainų jis turi kiek kitokią nuomonę: A.Izgorodinas teigia, kad naftos, dujų kainos gali pradėti mažėti ne dėl Kinijos ekonomikos, o dėl to, kad atsiranda vis daugiau signalų, jog į euro zoną ir JAV ateina recesija. Vyrauja požiūris, kad žaliavų paklausa mažės dėl pasaulinės recesijos, o tai kerta per naftos, metalų kainas, kurios liepą gana stipriai krito.
„Rizika, kad Kinija laikysis nulinės kovido politikos, žaliavų kainoms taip pat nepadeda. Bet šiuo metu tai – aspektas, kuris riboja žaliavų kainų augimą, bet nelemia kritimo“, – portalui lrytas.lt kalbėjo ekonomistas.
