Nesupranta vokiečių: daugiau negu aišku, kad atsisakyti branduolinės energetikos buvo sunkiai suvokiamas sprendimas

Tarptautinė energijos agentūra (IEA) prognozuoja, kad Europos valstybių ateinančiais mėnesiais laukia rimti iššūkiai dėl naftos ir dujų tiekimo. Kokie jie ir kaip su jais tvarkysimės, „Žinių radijas“ laidoje „Aktualusis interviu“ klausė energetikos eksperto Romo Švedo.

Vokietija – ES šalis, iš Rusijos importuojanti itin daug gamtinių dujų.<br>Gazprom.com asociatyvi nuotr.
Vokietija – ES šalis, iš Rusijos importuojanti itin daug gamtinių dujų.<br>Gazprom.com asociatyvi nuotr.
R.Švedas.<br>T.Bauro nuotr.
R.Švedas.<br>T.Bauro nuotr.
Jei ne SGD terminalas, Lietuvoje galėtų būti tokia situacija, kad iš viso nebūtų gamtinių dujų.<br>Archyvo nuotr.
Jei ne SGD terminalas, Lietuvoje galėtų būti tokia situacija, kad iš viso nebūtų gamtinių dujų.<br>Archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

2022-07-25 08:07, atnaujinta 2022-07-25 09:48

Vokietija – ES šalis, iš Rusijos importuojanti itin daug gamtinių dujų. Tačiau ne vien šiai valstybei tenka sukti galvą, kas jos laukia žiemą. Po Vokietijos antra daugiausia gamtinių dujų iš Rusijos importuojanti šalis – Italija, gan daug importuoja Turkija, Austrija, Nyderlandai, nemažai perka Lenkija, Vengrija, Slovakija, Čekija. Šios valstybės, anot R.Švedo, labiausiai priklausomos nuo rusiškų dujų.

IEA teigia, kad energijos tiekimas kelia didelį susirūpinimą. Pirmiausia sutrikęs tiekimas, pasak specialisto, turėtų ekonominių padarinių. Labiausiai čia pažeidžiamos valstybės – Vokietija ir Italija.

„Tikėtina, kad brangs energijos ištekliai, žiemą visų pirma – šildymas. Manau, kad Vokietija laiku pasiruoš ir nebus tokios situacijos, kad apskritai pritrūks gamtinių dujų ir reikės mažinti energijos tiekimą atskiroms pramonės įmonėms. Metas bus sunkesnis, bet susirūpinta laiku“, – kalbėdamas „Žinių radijui“ sakė R.Švedas.

Anot jo, nors Vokietijos dujų saugyklos pildomos lėčiau, tačiau jos pildomos. Ši šalis priėmė sprendimą pastatyti net keturis suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalus, kurių pajėgumai – labai dideli. Jie turėtų praktiškai pakeisti dabartines gamtinių dujų importo apimtis iš Rusijos.

„Tikiu ir viliuosi, kad Vokietija suspės tą padaryti. Skelbta, kad pirmasis terminalas turėtų pradėti veikti jau apie Naujuosius metus“, – minėjo energetikos specialistas.

Iš kitų išvardintų nuo rusiškų dujų priklausomų šalių vienos nori imtis žingsnių, kitos – ne. „Taip kaip Vengrija: ji iš principo nenori keisti energijos tiekėjo, neprieštarauja Rusijos veiksmams ir netgi randa bendradarbiavimo saitų“, – komentavo R.Švedas.

Jo tikinimu, kai kalbame apie energetiką – ta labiau politinė nei inžinerinė problema. Inžinerine prasme sprendimus galima rasti: jei tik politikai juos priimtų, inžinieriai – įgyvendintų.

„Vokietija pati priėmė sprendimą, dėl kurio ji atsidūrė esamoje situacijoje. Sprendimas sunkiai suvokiamas tiek energetine, tiek inžinerine prasme. Logika sunkiai paaiškinama, todėl kad Vokietija prieš dekadą priėmė sprendimą atsisakyti branduolinės energetikos. Tokia energetika mažaanglė – į aplinką išmeta labai mažai šiltnamio efektą sukeliančių dujų: Vokietija anksčiau laiko atsisakė veikiančių atominių elektrinių.

Dėl to sumokėjo papildomai, o savo pamatinius energijos poreikius nusprendė tenkinti gamtinėmis dujomis. Jos kur kas taršesnės. Maža to, jos atkeliauja iš Rusijos. Manau, paraleliai šiandien Vokietijos politikai turėtų organizuoti labai rimtus debatus dėl politinės atsakomybės – kas ją prisiims dėl padėties, kuri buvo sukurta“, – svarstė R.Švedas.

Jis įsitikinęs: tiems, kurie šiuo klausimu domisi, daugiau negu aišku, kad atsisakyti branduolinės energetikos buvo ne tik kad klaidinga, bet ir sunkiai suvokiama.

Jis paminėjo Švediją, kurioje irgi yra vis dar veikiančių atominių reaktorių. Švedija – šalis, kuri iš principo vykdo žaliąją politiką – nusprendė naujų atominių reaktorių nestatyti, bet veikiančiųjų veiklą pratęsti iki maksimumo. Tai, pašnekovo vertinimu, tarsi tiltas į visišką atsinaujinančią energetiką ir garantas Švedijos pramonei, kad netrūks energijos. Tuo tarpu Vokietija pasielgė priešingai.

Kalbėdamas apie gamtinių dujų šaltinius pasaulyje apskritai, energetikos specialistas minėjo, kad JAV turi didelį gamtinių dujų – būtent SGD – potencialą eksportui.

Kita alternatyva – Australija. Ji – didžiulė gamtinių dujų eksportuotoja, o pagrindinė eksporto šalis – Kinija, tačiau R.Švedas svarsto, kad Australijai neprošal būtų diversifikuotis. Kalbant apie galimus tiekėjus minimi Kataras, Alžyras.

„Šiaurės Afrikoje yra šalių, kurios turi gamtinių dujų, bet jų turimos technologijos, kurios skystina dujas, yra nepakankamų pajėgumų. Tačiau šalys, kurios nori importuoti SGD, tikrai gali rasti kalbą su šalimis potencialiomis eksportuotojomis ir pajėgumus padidinti.

Tad jei iš pradžių dujų gali trūkti, o kainos šią žiemą šoktelti, ateityje, manau, tai bus išspręsta“, – kalbėjo R.Švedas.

Nėra abejonių, kad kainos kils visame pasaulyje. To priežastis, pasak specialisto, kryptinga, sąmoninga ir tyčinė Kremliaus veikla.

„Jau dabar turime duomenis ir galime įrodyti, kad pernai Rusija tyčia mažino gamtinių dujų tiekimą į Europą. Tai reiškia, kad Rusija tyčia pernai Europoje sukūrė energetinę krizę. Dabar dėl Rusijos veiksmų ši energetinė krizė gilėja, – kalbėjo R.Švedas. -

Kainos kils, bet vis tik viliuosi, kad visa Europa, kaip ir Lietuva, laiku pasiruoš, užsitikrins tiekimą ir nebus gamtinių dujų, energijos tiekimo nutraukimo, kas būtų tikrai rimtas iššūkis Europos ekonomikai.

Kainos bus didesnės, tačiau, paradoksas, į tai reikėtų žiūrėti pozityviai, nes jei ne terminalas, Lietuvoje galėtų būti tokia situacija, kad iš viso nebūtų gamtinių dujų, o tuomet pramonė išties labai rimtai nukentėtų. Tokios situacijos pavyko išvengti ir tikiu, kad pavyks išvengti ateityje.

Tuo galėtume pasiguosti: galbūt vienais metais sumokėsime šiek tiek daugiau, bet Rusija negali mums apskritai nutraukti energijos tiekimo ir šia prasme Lietuva yra saugi“.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.