Jis teigia, kad ryšių su Rusija vengia ne tik privačios Kinijos įmonės, baimindamosi patekti į kryžminę ekonominių sankcijų ugnį, bet ir valstybinės. Pavyzdžiui, Kinijos investicijos Rusijoje pagal „Vienos juostos, vieno kelio“ projektą sumažėjo iki nulio.
Mažėjantį Kinijos įmonių apetitą Rusijoje iliustruoja ir mažėjantis Kinijos eksportas į Rusiją (2022 m. kovo-birželio mėnesiais Kinijos eksportas į Rusiją buvo 15 proc. mažesnis, lyginant su 2021 m. kovo-birželio mėnesiais).
„Tiesa, Kinijos apetitas pigesnėms Rusijos žaliavoms nesumažėjo, nes energetinių žaliavų importas iš Rusijos 2022 m. kovo-birželio mėn. buvo net 54 proc. didesnis nei prieš metus, bet formaliai rusišką naftą perka ne valstybinės korporacijos (jos taip pat baiminasi patekti į kryžminę ekonominių sankcijų ugnį), bet „nepriklausomos“ naftos perdirbimo įmonės, kurios sutinka įsigyti rusišką naftą tik su didele nuolaida, kuri šiuo metu siekia apie 35 JAV dolerius už barelį.
Tad Rusija už savo parduodamą naftą Kinijai gauna ne rinkos kainą, kuri šiuo metu siekia apie 100 JAV dolerių už barelį, bet vos 65 JAV dolerius už barelį (mažiau nei prieš metus), tad Rusijos liaudis džiaugiasi nuolaida, o Kinijos liaudis – pigia nafta. Tad štai tokia yra Kinijos ir Rusijos ekonominė draugystė“, – komentavo Ž.Mauricas.
