Vakaris Deksnys. Kažkam smarkokai perkaito galva – aiškina, kad Lietuvai blogai turėti daugiau saulės elektrinių

Per ilgai būti saulėkaitoje ne itin sveika, ypač karštą dieną ir dar be jokio galvos apdangalo. Tai žino ne tik gydytojai ar vaistininkai. Juk saulės ar šilumos smūgis – ne juokas.

V.Deksnys.<br>T.Bauro nuotr.
V.Deksnys.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jul 28, 2022, 5:48 AM

Tačiau tie arčiausiai mūsų esančios žvaigždės spinduliai labai naudingi, nes gavęs jų organizmas ima gausiau gaminti vitaminą D. O šis padeda pasisavinti kalcį, fosforą, stiprina kaulus ar raumenis, pagelbėja net ir nervų sistemai.

Atrodytų, ši vasara itin palanki: kelios karštos dienos, per kurias galima pasislėpti pavėsyje, o temperatūrai nukritus gali mėgautis švelniais saulės spinduliais, tad nauda – neįkainojama.

Tačiau yra tokių, kuriems arba pritrūko vitaminų protinei veiklai palaikyti, arba galvos vis dėlto perkaito. Tik ne nuo saulės, o nuo jos elektrinių.

Pirmiausia tai nutiko Seime, kuris, net nepasitaręs su visomis pusėmis, nustatė, kad iš saulės gaminamos elektros energijos „lubos“ Lietuvoje turi siekti 2 gigavatus ir ne daugiau. Kodėl? Kai visas pasaulis kratosi iškastinio kuro, logikos rasti sunku.

Netrukus paaiškėjo, kad tos „lubos“ jau kaip ir pasiektos, nes pastaraisiais metais tiek privatūs, tiek valstybės valdomi investuotojai projektuoja vis didesnius saulės jėgainių parkus. Ką daryti? Ogi viską stabdyti!

Tik klausimų kyla įvairių. Antai bendrovė ESO liepos 14 dieną paskelbė, kad „sustabdo paraiškų išduoti išankstines prisijungimo sąlygas, paraiškų išduoti prijungimo sąlygas ir prašymų pasirašyti ketinimų protokolus išdavimo procesą“ saulės šviesos energijos elektrinėms.

Lyg tyčia tą pačią dieną bendrovė „Ignitis Renewables“ praneša užsitikrinusi 252 megavatų prijungimo galią saulės elektrinių parkui Jonavos rajone, į kurį ketina investuoti 200 mln. eurų.

Tikriausiai tik sutapimas, kad tiek pastaroji įmonė, tiek ESO priklauso tam pačiam savininkui – „Ignitis grupei“.

Tarsi būtų negana, įsikišo Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Ji paskelbė tikrinsianti saulės energetikos projektų įgyvendinimą, nes jau pasiekta ta kritinė 2 GW riba.

Negana to, VERT žada aiškintis, ar ketinimų protokolai rezervuoti galias išduoti teisėtai, ar tos galios skirtos pagrįstai.

Iš tokio pranešimo galima spėti, kad tokius leidimus išdavinėję „Litgrid“ arba ESO galėjo daryti kokius nors nusižengimus ar net nusikaltimus.

Tik ar tikrins visus dokumentus, ar tik gautus privačių bendrovių, VERT kol kas nepatikslino.

Vis dėlto tikrai vyšnia ant torto tapo šios tarnybos vadovo R.Pociaus išaiškinimas, kuo blogai Lietuvai turėti daugiau, nei numatyta įstatymuose, saulės jėgainių.

Pasirodo, jei pagrindinis mūsų dangaus šviesulys tviekstų vis ilgiau ir ilgiau, gaminamos elektros kaina būtų labai maža, o gal ir neigiama.

Todėl verslininkams, kurie tikėjosi solidžios grąžos, investicijos į elektrines neva gali neatsipirkti, o rinka suvalgys pati save.

Tiesiog dangiškas rūpinimasis žemiškais verslo poreikiais. Pagal tokią logiką konkurencija yra visiškas blogis, todėl, pavyzdžiui, gal bus uždrausta statyti degalines tankiau kaip kas 50 kilometrų, nes jos nusiurbs klientus viena nuo kitos?

Gal verta uždrausti ir prekybos tinklų plėtrą, nes juk parduotuvių ir taip pakanka?

Ką jau kalbėti apie pieno ar mėsos perdirbimo įmones – nacionalizuokime visas, nes užtenka vienos, suveiks masto ekonomija ir panašūs dalykai.

Kažkodėl dar visai neseniai ne tik Vokietija ar Skandinavijos valstybės, bet net ir Lietuva skolinosi už neigiamas palūkanas. Tačiau nei Lietuvos bankas, nei Europos centrinis bankas nepradėjo drausti investuotojams pirkti valstybių obligacijas, nors šie tikrai patyrė nuostolių, tegul ir minimalių.

Todėl galimi du spėjimai: arba Lietuvoje rinkos ekonomikos dėsniai nebetaikomi, arba kažkam smarkokai perkaito galva. Bet kuriuo atveju tai nežada nieko gero.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.