Ekonomistas įspėjo dėl Kinijos situacijos: tai, kas vyksta, gali virsti viso pasaulio problemomis

Kinijos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas beveik sustojo – antrąjį ketvirtį jis, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, tebuvo 0,4 proc. Dalis specialistų sako, kad šalis – ant recesijos slenksčio. Lietuvos eksportuotojai neturi itin išvystytų ryšių su Kinija, todėl rimto tiesioginio tokių pokyčių poveikio nepajusime.

Uhanis, Kinija.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Uhanis, Kinija.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Jungtinių Valstijų ir Kinijos diplomatijos vadovai.<br>AP/Scanpix nuotr.
Jungtinių Valstijų ir Kinijos diplomatijos vadovai.<br>AP/Scanpix nuotr.
Koronavirusas Kinijoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Koronavirusas Kinijoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas.<br>AP/Scanpix nuotr.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas.<br>AP/Scanpix nuotr.
Honkongas, Kinija.<br>periplo8/pixabay.com nuotr.
Honkongas, Kinija.<br>periplo8/pixabay.com nuotr.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Kinija.<br>Nuno Alberto/unsplash.com nuotr.
Kinija.<br>Nuno Alberto/unsplash.com nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Jul 29, 2022, 12:09 PM

Vis dėlto stojančios Kinijos ekonomikos banga netiesiogiai palies ir mus. Ar visi padariniai gali būti tik neigiami? Finansų analitikas Marius Dubnikovas „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ sakė, kad situacija, susijusi su Kinija, priklausys nuo JAV ir Vakarų šalių.

– Kokią ekonominę situaciją šiuo metu regime Kinijoje?

Kinija susiduria su beprecedentėmis situacijomis: joje vis dar tebėra COVID-19 suvaržymai, fabrikų uždarymai. Vienas rodiklis yra labai iškalbingas – vario kaina nukrito apie 30 proc. Jo kaina rodo, kaip sukasi Kinijos pramonė, nes iš esmės visuose elektros prietaisuose naudojamas varis. Jei Kinija negamina – o ji sunaudoja pusę pasaulio vario – jo kaina krenta.

Tad ekonomika Kinijoje iš tiesų stabtelėjo, nepaisant visų teigiamų rodiklių, kurie rodė, kad II šių metų ketvirtį jos ekonomika plėtėsi. Bet ji plėtėsi labai nedaug – vos 0,4 procentinio punkto. Bet kol kas tas 50 metų puškuojantis traukinys vis dar puškuoja, nors ir sulėtėjo.

– Ką bendrai pasaulio ekonomikai reiškia, kad Kinija yra ant recesijos slenksčio?

– Tai reiškia, kad apskritai ekonominė pasaulio sveikata yra pašlijusi. Galėčiau net sakyti, kad kinų problemos galėtų būti pasaulinėmis problemomis. Pirmiausia, pasaulio vartotojai yra JAV, paskui – ES. Čia žmonės suvartoja daugiausiai įvairių prekių, kurias tiekia kinai. Jei jie čiaudi, reiškia, vartotojai Vakaruose stabdo savo veiksmus.

– Ar be griežtos COVID-19 valdymo politikos yra dar kažkokių priežasčių, kurie galėjo sukelti dabartinę situaciją Kinijoje?

– Kalbėdami apie Kiniją turėtume kalbėti apie praktiškai visus režimus. Režimuose svarbu tik politika. Pasirodė, kad nulinė tolerancijos koronavirusui politika ne visai buvo teisinga – kai likęs pasaulis jau jo atsikratė, kinai vis dar kenčia.

Kitas dalykas – ekonominė politika. Buvo viena vertingiausių pasaulyje įmonių „Alibaba“, bet kai jos įkūrėjas suabejojo kinų politikos laimėjimais šis pats turtingiausias Kinijos žmogus dingo. Po to iš Kinijos, saugodamos savo kapitalą, turimas žinias, patentus, ėmė trauktis įmonės. Dėl to kinų ekonomika irgi ėmė stoti.

Tad akivaizdu, kad politikų noras kontroliuoti viską – nuo šeimos santykių iki verslo santykių – baigiasi tuo, kad ekonomika ima stagnuoti, ima stoti netgi startuoliai, kurie per pastaruosius 50 metų į priekį judėjo septinmyliais žingsniais.

– Ar, matant dabartinę situaciją, galima tikėtis geresnio Kinijos scenarijaus šių metų II pusėje?

– Nemanau. Kaip bebūtų keista, bet antra pasaulyje ekonomika yra visiškai priklausoma nuo Vakarų – JAV ir ES. Jei vartotojai Vakaruose jausis prastai, kinai jausis dar prasčiau, nes mažės užsakymų. O kadangi laukiame recesijos Vakaruose, kinų ekonomikai taip pat bus labai stipriai užtrauktas rankinis stabdys.

– Kiek poveikio tokia ekonominė Kinijos padėtis gali turėti Lietuvoje?

– Kadangi Lietuva praktiškai nutraukinėja ekonominius santykius su Kinija, tas tiesioginis poveikis bus minimalus, nes apie eksportą į Kiniją mes jau turbūt nebegalime kalbėti apskritai – daugiau galime kalbėti apie eksportą į Taivaną.

Bet importas vyksta – nutraukti jį nėra labai lengva. Jeigu kinams nesisektų, tai dėl to, kad nesisektų Vakarams. O jei nesiseka Vakarams, tai nesiseka ir Lietuvai. Niekas kitas šiandien pasaulio ekonomikos nestumia į priekį taip, kaip ekonominės galiūnės JAV ir ES.

– Ko galėtume sulaukti?

– Šiandien Lietuva turi tik vieną iššūkį – kiek kainuos dujos, o tai nesusiję nei su Kinija, nei su Vakarų Europa. Tai susiję su Rusijos agresija prieš Ukrainą ir Vakarus. Lietuvoje, kaip bebūtų keista, pramonė laikosi gana gerai – aišku, lūkesčiai yra šiek tiek sumažėję. Paslaugos laikosi puikiai – didelė Lietuvos dalis atostogauja ir užsakymų pilna. Prekyba vyksta puikiai.

Lietuva turi šansą šiuos metus baigti su teigiamu ekonomikos augimu, nepaisant to, kad II ir III ketvirtį gali būti susitraukimas – II apie 1 proc., III irgi panašiai. Tačiau I ir VI ketvirtis mus turėtų ištraukti. Mūsų ekonomika susitrauks turbūt mažiausiai arba visai nesusitrauks per 2022 metus. O kinų problemos nėra tiesioginės Lietuvai. Kinija tiesiog yra fabrikas, kuris gamina prekes pigiai, greitai, dideliais kiekiais.

– Per 5 šių metų mėnesius Lietuvos eksportas į Kiniją nukrito apie 90 proc. Ar tokį kritimą reikėtų sureikšminti?

– Tai yra tiesiog santykių nutraukimas. Lietuvos verslo konfederacija (LVK), kuri vienija kone daugiausia įmonių Lietuvoje, šiais metais atlikusi apklausą suprato, kad verslas suvokia, jog atėjo laikas, kai su visokiais režimais nebegalima daryti verslo neprisiimant milžiniškos rizikos.

Anksčiau ta rizika buvo suvokiama labai paprastai – na, ji egzistuoja, galima verslą prarasti, gali kažkas labai stipriai pasikeisti, bet iš esmės aš uždirbu didelę maržą ir galiu tokią teorinę riziką, kuri dabar nepasireiškia, toleruoti.

Bet dabar rizikos prekiaujant su Kinija ir Rusija pasireiškia maksimaliai – prarandi verslą arba esi priverstas jį parduoti už pseudo kainą. Lietuvos verslas nuo šių režimų nusisuko, dabar integruojamės į civilizuotą pasaulį.

Pirmas lūžis buvo 1998–2000 metai – vadinama Rusijos krizė, kai verslas suvokė, jog su ja prekiauti yra sudėtinga ir reikia ieškoti kitų partnerių. Antras – 2008–2009 metų krizė, kai vėl buvo judama į Vakarus.

Trečias – 2014 metais, kai vyko Rusijos pirminė invazija į Ukrainą: tuo metu nuo režimų pirmiausia nusisuko transportas. Ketvirtas – 2021–2022 metais, kai galutinai suvokėme, kad verslas Rusijoje yra nebeįmanomas, o su Kinija taip pat sunkiai suvokiamas.

Verslas per kelis etapus atsisakė šių rinkų ir į naujas rizikingas Azijos rinkas nelabai besidairo. Dabar kreipiame dėmesį į Vakarų bei Šiaurės Europą – pašonėje turime vieną konkurencingiausių rinkų pasaulyje.

Lietuva dabar yra labiausiai atsisukusi į Vakarus iš visų šalių, kurios buvo pavergtos SSRS. Mūsų ekonomika juda pirmyn milžinišku greičiu, ir tas greitis tik didės. Mes būsime Vakaruose ir būsime atrasti Vakarų.

– Ar ES kada nors galėtų visiškai atsiriboti nuo Kinijos ir sėkmingai auginti savo ekonomiką?

– Pati Europa negali atsiriboti nuo Kinijos, kaip ir JAV. Gera žinia ta, kad negalėjimas atsiriboti reiškia kompromisų paiešką. Kol šios trys ekonominės galybės – gamintoja Kinija, vartotoja JAV, technologijų tiekėja Europa – sugebės šokti tango, tol pasaulyje bus gana ramu.

Bloga žinia ta, kad tiesiog neįmanoma atsiriboti nuo režimų, nes gamybinių pajėgumų likusiame pasaulyje tiesiog nėra. Nei Indija, nei Indonezija, nei Afrikos valstybės negali bent šiuo metu pasiūlyti alternatyvų Kinijos fabrikui. Jis turi savo vietą pasaulyje, bet norėtųsi, kad viskas nesibaigtų geopolitinėmis įtampomis, kurias šiandien matome.

– Ekonomistai nesutaria dėl praėjusią savaitę 50 bazinių punktų padidintų palūkanų. Kokių pasekmių galime tikėtis?

– Jokių. Tai šiandien gyvenimo niekam nepakeis. Kažkam gal patuštins kišenes po 50 eurų per mėnesį, bet tai nebus labai reikšminga. Didesni iššūkiai laukia vėliau – reikia stebėti, ar tas 50 bazinių punktų nepavirs į 100–200 bazinių punktų. Jei EURIBOR palūkanos pasieks 2–3 proc., tada kišenes tuštins visiems – nuo vartojimo iki būsto, verslo paskolų, ir tos sumos gali būti didelės.

Nes, jei palūkanos padidėja iki 3 proc., tai, jei prieš tai mokėjai praktiškai nieko, tai dabar, turėdamas 100 tūkst. eurų paskolą, mokėsi po 3 tūkst. eurų per metus – tai jau didelė suma, tai reiškia, kad viena kita šeima jau nebevažiuos papildomą kartą per metus atostogauti, o gal ir apskritai nebevažiuos. Bet tai laukia ateityje – 2023 metais. O šiemet yra pigių pinigų epochos pabaiga.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.