Mazuto deginimas artėjantį šildymo sezoną sostinės gyventojams leistų išlaikyti ir praėjusio sezono šilumos kainas, sakė Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) vadovas Gerimantas Bakanas.
„Pagrindinė priežastis – gali pritrūkti dujų, todėl mes turime būti pasiruošę. O antras momentas – degindami mazutą galime vartotojams pasiūlyti panašaus lygio kainas kaip ir praėjusiais metais“, – teigė G.Bakanas.
Praėjusį šildymo sezoną vidutinė šilumos kaina Vilniuje siekė 8,63 cento už kilovatvalandę (kWh), o nedeginant mazuto kitą sezoną šiluma vilniečiams galėtų brangti vidutiniškai iki 12–13 centų už kWh.
Mazutas kitą sezoną iš dalies pakeistų dujas gaminant centralizuotai tiekiamą šilumą. Iš mazuto šildymo sezono metu vidutiniškai per parą būtų pagaminta apie 400 megavatų šilumos.
Norint Vilniuje deginti mazutą, atitinkamas metodikas dar turi parengti ir patvirtinti Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). G.Bakanas tikisi, kad jos bus patvirtintos rugsėjį.
VŠT turės įsigyti papildomus apyvartinius taršos leidimus, kurie kainuotų 30 proc. brangiau už leidimus deginti dujas, tačiau tai vis tiek leistų išlaikytų praėjusių metų šildymo kainų lygį.
Kiek papildomai mazutui deginti reikėtų įsigyti leidimų, G.Bakanas pasakyti dar negalėjo.
Vyriausybė leido savivaldybių šilumos tiekimo įmonėms neskelbiamų derybų būdu pirkti mazutą ir dyzeliną – taip siekiama išvengti smarkiai padidėjusių išlaidų gamtinėms dujoms.
Energetikos grupė „Ignitis grupė“ anksčiau tikino, kad jos valdomoje Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje biokuro įrenginius pastatys iki šių metų pabaigos, tačiau pavasarį paaiškėjo, kad darbai bus baigti tik kitų metų pirmąjį ketvirtį.
Dėl vėluojančių statybų sostinėje 44 proc. šilumos pagaminama deginant dujas, kai vidutiniškai Lietuvoje 75 proc. jos gaminama iš biokuro.
44
Tiek procentų šilumos Vilniuje pagaminama deginant dujas.
