ECB veiksmai nebūtinai paveiks infliaciją
Europos Centrinis Bankas (ECB) liepos 21 d. pakėlė bazines palūkanų normas 0,5 proc. punkto, siekdamas suvaldyti infliaciją. Tačiau, I.Genytės-Pikčienės vertinimu, šių palūkanų normų didinimas neturi tiesioginio poveikio „iš išorės importuoto šoko infliacijai“.
„Tai nėra monetarinės prigimties kainų augimas, tai žaliavų rinkų, energetikos nešėjų kainų pasekmės visai Europos Sąjungos (ES) ekonomikai.
ECB tiesiog vejasi kitų šalių centrinių bankus ir didina palūkanų normas, kad šiek tiek palaikytų euro kursą ir normalizuotų palūkanų normas, nes išlaikyti neigiamas palūkanų normas, kai visame pasaulyje jos po truputį kyla, nėra sveika.
Vis dėlto vargu, ar ECB turės daug erdvės toliau didinti palūkanų normas dėl prastėjančių makroekonominių euro zonos regiono perspektyvų“, – teigė ekonomistė.
Ji aiškino, kad pernai ekonomikos kaitimo simptomai buvo ryškūs, tada gyventa euforijoje, tiek gyventojai, tiek įmonės matė šviesias perspektyvas, po pandeminio šoko ekonomika greitai atsigavo. Tačiau šiemet karas Ukrainoje viską nubraukė – perkaitimo signalai buvo užšaldyti, lūkesčiai pasikeitė.
„Infliacija turėtų išsikvėpti tada, kai nebebus dirgiklių iš išorės, kai naftos ir dujų rinkos normalizuosis. Bet žinome, kad šioms rinkoms didelę įtaką turi agresyvi Rusijos elgsena. Šios rinkos naudojamos geopolitiniams tikslams, Vakarų valstybių šokdinimui“, – kalbėjo I.Genytė-Pikčienė.
Anot jos, akivaizdu, kad šiemet šildymo sezonas ir vėl bus skaudus, tad šalims būtina kuo greičiau mažinti priklausomybę nuo Rusijos ir kaupti lėšas.
Recesija gali būti, bet ne tokia stipri
Ekonomistai pastaruoju metu dažnai mini recesiją. Pasak I.Genytės-Pikčienės, įprastai gyventojai recesiją sieja su skaudžia 2009 m. patirtimi, kada atlyginimai buvo apkarpomi, pensijos mažinamos, privatus sektorius atleido daug darbuotojų, tad teko stipriai veržtis diržus.
„Tačiau reikia suprasti, kad ekonomika ne tik tolygiai auga, ji juda ciklais – pakilimo fazę keičia vangesnė. Dabar ir kalbame apie ateinančią vangesnę fazę.
Praėję metai buvo išskirtiniai, o turint kaiminystėje karą ir agresyvią šalį, skleidžiančią neapibrėžtumo užkratą, natūralu, kad pranokti pernykščius rezultatus bus nelengva. Todėl ir kalbame apie ateinančią vangesnę fazę, tam tikrų ekonomikos sektorių lėtėjimą ar netgi susitraukimą.
Bet šįkart makroekonominė sveikata yra kur kas geresnė, esame geriau pasiruošę atlaikyti šokus iš išorės ir scenarijuose gilaus nuosmukio nėra, tektoninių lūžių neturėtų būti“, – teigė pašnekovė, paminėdama, kad visgi tiksliai prognozuoti ateitį sudėtinga, nes šįkart situaciją stipriai veikia geopolitiniai sprendimai, karo eiga, kurių nuspėti neįmanoma.
