Lietuvos energetikos agentūra: elektros energijos rinkoje susiklostė išskirtinė situacija

Lietuvos energetikos agentūros specialistų teigimu, liepos mėnesio vidutinė biržos elektros kaina (305 Eur/MWh) Lietuvoje yra didžiausia per visą dalyvavimą biržoje laikotarpį nuo 2013 m. Per pastaruosius tris mėnesius ji išaugo daugiau nei 2,5 karto.

Elektra.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Elektra.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Aug 9, 2022, 10:43 AM

Tai lėmė Rusijos karas Ukrainoje ir energetinis šantažas prieš Europą, tiek ir įprasti, daugiamečiai veiksniai. Agentūros nuomone, „Perlas Energija“ neįvertino galimų pokyčių elektros rinkoje ir nesuvaldė rizikų dėl kainų augimo.

Vertinant ilgametes tendencijas (nuo 2013 m.), vasaros laikotarpiais ženklesnio kainų augimo nebūdavo. Kainos siekdavo metų vidurkius arba jas viršydavo vos porą eurų už MWh. Iki 2021 m. vidutinė metinė biržos elektros kaina būdavo apie 42 Eur/MWh.

2021 m. situacija pradėjo kisti – dėl padidėjusių dujų kainų biržos elektros kaina nuo birželio mėnesio pradėjo ženkliai augti ir nuo rugsėjo mėnesio ji visuomet viršijo 100 Eur/MWh. Šių metų gegužės – liepos mėnesiais kainos išaugo daugiau nei 2,5 karto.

Įprastai vasaros mėnesiais vykdomi pagrindinių elektros jungčių ir elektrinių planiniai remontai, sumažėja vėjo energijos gamyba, taip pat Latvijos hidroelektrinės dirba minimaliu pajėgumu dėl nusekusios Dauguvos upės. Kai kuriomis vasaromis, esant vandens trūkumui, mažesniu pajėgumu dirba ir Skandinavijoje esančios hidroelektrinės.

Šios priežastys, esant nedidelėms dujų kainoms, ženkliau nepaveikdavo vidutinės mėnesio kainos. Šiemet prie „tradicinių“ kainų dydį lemiančių priežasčių dar prisidėjo neplanuoti veiksniai ir susidarė „tobulos audros“ situacija, pažymima Lietuvos energetikos agentūros pranešime.

Dėl Rusijos vykdomo energetinio šantažo ir karo Ukrainoje rekordiškai išaugusios dujų kainos lemia itin pabrangusią dujinių elektrinių generaciją. Dėl to šią vasarą rinkoje neveikia Rygos šiluminė elektrinė, o dėl remonto neveikia keturi Estijos skalūnų elektrinių blokai.

Švedijoje keli atominiai reaktoriai buvo arba dar bus atjungti dėl priežiūros darbų, o Suomijos ilgai lauktas Olkiluoto atominės elektrinės 3-iasis reaktorius komerciškai nepradėjo gaminti elektros liepos mėnesį, kaip buvo planuota, o šiuo metu veikia tik bandomuoju režimu.

Elektros kainą lemia ir biržos naudojamas kainų nustatymo modelis, pastebi LEA specialistai. Vykstant elektros prekybai, galutinę kaina nulemia ne visų pasiūlytų ir priimtų kainų vidurkis, o paskutinė, aukščiausia, pasiūlyta kaina, kuri dažniausiai būna nulemta dujas kūrenančių elektrinių. Šią kainą gauna visi elektros gamintojai.

Lietuva turi itin mažai vietinės elektros generacijos – ji siekia vos 30–40 proc. viso poreikio. Būdama bendroje elektros rinkoje su Skandinavijos, Baltijos šalimis ir priklausoma nuo elektros importo, Lietuva nedaro didesnės įtakos regioninei elektros kainai.

Visos šios priežastys nulėmė didžiausią istorijoje rinkos kainą ir vieną didžiausių kainų regione. Ji neabejotinai turi įtakos visiems elektros tiekėjams, taip pat įmonėms, priklausomoms nuo didmeninės elektros kainos.

Pasak LEA specialistų, vertinant vieno iš elektros tiekėjo „Perlas Energija“ pranešimą apie fiksuotų planų atsisakymą, būtina pabrėžti, kad rinkoje yra susiklosčiusi išties neeilinė situacija. Tačiau galima konstatuoti, kad „Perlas Energija“ pasirinktas verslo modelis siūlant žemas kainas buvo rizikingas ir jiems nepavyko suvaldyti rizikų dėl galimo kainų augimo.

Agentūros duomenimis, kai buvo pradėti vertinti nepriklausomų tiekėjų pasiūlymai, „Perlas Energija“ dažnai siūlė pigiausius fiksuotus tarifus. „Perlas Energija“ buvo naujokai rinkoje, turėjo nedidelį įstatinį kapitalą ir neturėjo savos elektros generacijos pajėgumų, tačiau siūlė vartotojams mažiausias kainas rinkoje.

Taigi „Perlas Energija“ veiksmus rinkoje galima vadinti neatsakingais, nes dėl pačios įmonės priimtų sprendimų šiandien „Perlas Energija“ susiduria su finansiniais sunkumais.

Agentūros vertinimu, elektros tiekimo paslauga yra viena iš bazinių paslaugų gyventojams ir grasinimai nevykdyti sutartinių įsipareigojimų yra nepateisinami. Todėl reikalavimai elektros tiekėjų patirčiai ir jų kapitalui galėtų būti didesni, o vykdoma priežiūra griežtesnė, pabrėžia padėtį elektros rinkoje apžvelgianti Lietuvos energetikos agentūra.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.