Nerijus Mačiulis apie labiausiai tikėtiną scenarijų ekonomikoje: sunku tikėtis kažko šviesesnio iki kitų metų pavasario

„Infliaciją natūraliai sumažino ta pati infliacija“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ patikino „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jo vertinimu, paslaugų ir prekių kainų augimas Lietuvoje išsikvėpė, tačiau gyventojai nerimastingai laukia žiemos. Šildymo sezonu reikės nuspręsti: tikėtis kompensacijų iš valstybės arba tirpdyti savo santaupas.

Metinė infliacija liepos mėn. siekė 21,6 proc.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Metinė infliacija liepos mėn. siekė 21,6 proc.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Metinė infliacija liepos mėn. siekė 21,6 proc.<br>T.Bauro nuotr.
Metinė infliacija liepos mėn. siekė 21,6 proc.<br>T.Bauro nuotr.
N.Mačiulis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
N.Mačiulis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Aug 9, 2022, 10:11 AM, atnaujinta Aug 9, 2022, 6:01 PM

– Mes matome labai daug skaičių, susijusių su infliacija ir vis labiau gąsdinančių viešojoje erdvėje. Metinė infliacija ir mėnesinė infliacija – kas tai ir ką svarbiausia apie tai žinoti?

– Metinė infliacija yra, kai šių metų liepos mėnesio kainas lyginame su praėjusių metų liepos mėnesiu – tai yra, kiek prekių ir paslaugų kainos pasikeitė per metus. Mėnesio infliacija rodo pačias naujausias tendencijas – kaip liepos mėnesį kainos pasikeitė, palyginti su birželiu. Ta 1 proc. infliacija liepos mėnesiui, palyginti su birželiu, jau yra mažiausia infliacija per pastaruosius 7 mėnesius ir rodo, kad kainų augimas išsikvėpė.

Dar reikėtų turėti omenyje, kad būtent liepos mėnesį padidėjo reguliuojamos elektros ir dujų kainos, kurias moka buitiniai vartotojai. Net ir su kompensacijomis elektros kainos kyla virš 40 proc., o dujos virš 30 proc. Jei nebūtų šio veiksnio, mėnesinio kainų augimo liepos mėnesį jau būtų nebebuvę.

– Kada dabar jis gali sustoti, kada ir dėl ko dabar ekonomika gali pasukti kita kryptimi?

– Tikėtina, kad infliacijos pikas jau yra pasiektas – liepos mėnesį užfiksavome rekordą, rugpjūčio mėnesį turbūt matysime labai mažą mėnesinę infliaciją ir metinė infliacija jau, palyginti su praėjusių metų rugpjūčio mėnesiu, bus mažesnė nei liepą. Tai rodo atslūgstančios žaliavų kainos, atpigo nafta, sumažėjo perdirbimo maržos, pramoniniai metalai, maisto žaliavos taip pat šiek tiek atpigo per pastaruosius kelis mėnesius.

Turbūt vienas iš svarbiausių veiksnių yra tai, kad matome mažmeninės prekybos mažėjimą – birželio mėnesį 3,5 proc. mažesnė nei prieš metus, liepos mėnesio duomenų nėra, bet ką rodo banko kortelių duomenys, tikėtina, kad ir toliau mažėja mažmeninė prekyba.

Tai reiškia, kad mažėjant gyventojų vartojimui, ko galima buvo tikėtis prie tokios infliacijos ir prie mažėjančios perkamosios galios, turbūt daugeliui įmonių bus sunku keltis kainas tokiais tempais, kokiais kainos didėjo praeityje. Infliaciją natūraliai sumažino ta pati infliacija.

– Daugiau nėra kitokių priežasčių, kodėl mažėjo vartojimas, ar dar yra kažkas, kas lemia?

– Žiūrint į gyventojų pajamų augimą ir į tai, kad senatvės pensijos šiemet du kartus padidintos, didėjo minimalus mėnesinis atlyginimas, neapmokestinamas pajamų dydis. Vidutinis darbo užmokestis labai sparčiai didėja. Užimtumo lygis rekordinis – matėme pirmąjį šių metų pusmetį. Pagrindinė priežastis, kodėl gyventojai mažiau įperka ir yra linkę mažiau išleisti pinigų, yra milžiniška infliacija ir baimė dėl ateities.

Mes matome besitęsiantį karą Ukrainoje, bet taip pat vis daugiau ženklų, kad ir Europa ir Jungtinės Amerikos Valstijos ir visas pasaulis ateinančią žiemą gali pasinerti į recesiją: Europa labiausiai dėl to, nes gali pritrūkti gamtinių dujų ir kai kurios įmonės gali būti priverstos stabdyti veiklą, tai čia mes baigiame trumpą periodą, kai matėme labai spartų tiek gyventojų pajamų, tiek vartojimo augimą ir labiausiai tikėtina, kad dabar mes matysime arba stagnaciją, arba nedidelį nuosmukį per artimiausią pusmetį.

– Sustos ir darbo užmokesčio augimas, ar ne?

Nebūtinai. Darbo užmokestis yra labai inertiškas ir jam turi įtakos minimalaus mėnesinio atlyginimo pakėlimas, kuris po to nuvilnija per visą darbuotojų atlyginimų grandinę, paveikia ir viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų kėlimas.

Tikėtina, kad atlyginimai ir toliau augs, bet nebe tokiais tempais, kaip kad augo pastarąjį penkmetį. Atkreipsiu dėmesį, ką rodo oficiali statistika, tai kad per pastaruosius penkerius metus vidutinis darbo užmokestis padidėja beveik dešimtadaliu kiekvienais metais. Tai yra labai spartūs atlyginimų augimo tempai ir nedaug Europoje yra valstybių ir, tikėtina, žiūrint į ateitį mes matysime lėtesnį atlyginimų augimą.

– Kaip gali atrodyti ta ateitis, kurią galime sieti su šildymo sezonu, kai turbūt vis tiek, kaip ir kalbėjome, iki galo nebus kompensuojamas kainų prieaugis? Ar užteks gyventojams santaupų, ar sugebės ištverti tą laikotarpį, turint omenyje visus veiksnius?

– Lietuviams Vyriausybės priimti sprendimai nemažą dalį brangimo kompensuoja tiek dujų, tiek elektros energiją. Kadangi biržoje kainos yra pakilusios 10 kartų, palyginti su tuo, prie ko mes esame įpratę – ne 10 proc., ne 100 proc., o dešimt kartų. Vis tiek tai jaučiasi ir jausis vartotojams, ir labiausiai tai bus jaučiama ateinančią žiemą, kai didžiausios išlaidos ir yra energijai.

Dalies gyventojų perkamoji galia ir dabar yra sumažėjusi, daliai gyventojų turbūt einamųjų pajamų neužteks. Reikės arba tikėtis, kad bus papildomos kompensacijos mažesnes pajamas gaunančioms šeimoms, arba turės naudoti savo santaupas ar indėlius tų išlaidų apmokėjimui.

– Pakaks santaupų ir indėlių?

– Lietuvos gyventojų indėliai nuo pandemijos labai išaugo. Jei pandemijos pradžioje buvo sukaupta 15 mlrd. eurų, dabar yra virš 20 mlrd. eurų gyventojų sąskaitose – 5 mlrd. papildomų eurų.

Tiesa, jie pasiskirstę gana netolygiai ir maždaug keturi penktadaliai gyventojų neprikaupia daug indėlių ir neturi didelio rezervo, kuriuo galėtų pasikliauti. Jų išeitis yra būtent kompensacijos, kurias gauna iš Vyriausybės, kompensacijas, kurias galimai gaus iš savivaldybių, ypač mažesnes pajamas gaunančios šeimos.

Turbūt nebus tokia žiema, kuri sukurs labai plataus masto energetinį skurdą, bet jau nebebus toks laikotarpis, kai vis klestės ir į kairę bei dešinę galės leisti pinigus, kaip kad leido pastaruosius metus.

– Tas stagnacijos periodas ir galimas šioks toks nuosmukis, kada Lietuva gali jį įveikti, kokios prielaidos turi susidaryti tam, kad vėl matytume ekonomikos augimą?

– Bus stagnacija plius infliacija, tai stagfliacija. Čia labai sunku tikėtis kažko šviesesnio iki kitų metų pavasario, nes energetinė krizė tęsis, nes aš sunkiai įsivaizduoju scenarijų, prie kurio Rusija rastų bendrą kalbą su Europa ir gamtinių dujų Europai nebetrūktų. Gamtinių dujų trūks, energiją pasigaminti bus sunkiau ir brangiau, tai šie energetiniai ištekliai išliks brangūs.

Labai tikėtina, kad matysime kai kurias stambias pramonės įmones, stabdančias veiklą ateinančią žiemą, tai iki pavasario, iki antro kitų metų ketvirčio kažkokio prašviesėjimo labai tikėtis nereikėtų ir šioje situacijoje paguoda yra tai, kad tai yra lokalizuota krizė, veikianti tam tikras pramonės šakas, įmones ir tuo namų ūkius, kurie naudoja labai daug energijos išteklių.

Tai nebus tokio labai plataus masto krizė, kuri galėtų labai pakelti nedarbo lygį ar kažkaip kitaip pakenkti gyventojams – tai yra labiau stagnacija, švelnus nuosmukis negu krizė tokia, kokią mes matėme 2008–2009 m.

– Kitaip tariant, tam, kad ta krizė, kokio pobūdžio ji bus, būtų įveikta, reikalingi pokyčiai energetikos sektoriuje?

– Didžiausia Europos problema ir yra dujų krizė, kurią Europą jau susiplanavo, kaip išspręs, nes jau daugiau turi suskystintųjų dujų terminalų, greičiau stato saulės ir vėjo elektrines, bet tam reikia dviejų trijų metų, kad problema būtų visiškai išspręsta ir visiškai atsisakyta priklausomybės nuo Rusijos.

Bet kitų struktūrinių problemų Europoje nėra. Didžioji dalis infliacijos Europoje ir yra dėl energijos išteklių krizės ir dėl energijos išteklių kainos. Tikėtina, kad pusmetį mes dar matysime nemalonaus kainų laikotarpio problemą, bet jau kitų antras metų pusmetis, tikėtina, šviesesnis ir šiltesnis.

– Jeigu jau kalbame apie energetiką, pakalbėkime apie „Perlas Energija“ atvejį. Kai dabar jau turime Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) išvadą, kad sprendimas neteisėtas, kad įmonė turi nutraukti tuos veiksmus ir gali netekti licencijos, kas tai lėmė ekonominiu požiūriu?

– Labai paprastai galime įsivaizduoti situaciją, jeigu įmonė pardavinėja elektros energiją už fiksuotą kainą, negamindama, tai ji tiesiog tikisi, kad biržoje kaina bus mažesnė, ją biržoje nusipirks ir parduos už šiek tiek didesnę. Turbūt tokį lūkestį turėjo, lūkestis pasirodė klaidingas, nes biržoje kainos yra didelės ir elektros energijos trūksta, todėl negali pasigaminti, nei susipirkti už priimtiną kainą, o įstatinio kapitalo turi mažai ir šioje situacijoje nebegali normaliai tęsti veiklos.

– Tiems apie 180 tūkst. vartotojų, ką būtų racionalu daryti ir kokias kriterijais remiantis rinktis kitą tiekėją?

– Mačiau, kad jau kiti dideli energijos tiekėjai, kurie patys gamina, pasiūlė neblogesnius pasiūlymus. Vis tiek svarbus kriterijus, renkantis elektros energijos tiekėją, ar jis pats gamina elektros energiją, ar gali užtikrinti elektros tiekimą, kokio dydžio yra įmonė, koks yra kapitalas.

Jei tai yra maža įmonė, šoka iš vienos veiklos srities į kitą ir bando pažaisti loteriją, tai tada ir tie pirkėjai žaidžia loteriją, o ne nusiperka stabilų elektros energijos tiekimo kontraktą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.