„Valstybės poreikio pagrindimas bankams reikalingas valdant riziką, kad vykdydami konkretų mokėjimą jie nepažeistų tarptautinių sankcijų“, – atsakyme Eltai rašė Lietuvos bankų asociacijos (LBA) komunikacijos vadovė Valerija Kiguolienė.
Formali FNTT išimtis Kaliningrado tranzitui nėra būtina
Formali Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) patvirtinama išimtis būtų reikalinga tais atvejais, kai atsiskaitoma už prekes, kurios yra įtrauktos į sankcijų sąrašus, arba mokėjimas susijęs su sankcijų sąrašuose esančiais fiziniais ar juridiniais asmenimis. Tokiu atveju, pagal Europos Sąjungos ar Lietuvos teisės aktus, atsiskaitymai galėtų įvykti tik tuomet, kai FNTT kiekvienu individualiu atveju suteiktų leidimą.
Tačiau pagal liepos 13 d. pateiktas Europos Komisijos (EK) gaires tranzitu per Lietuvą į Rusijos Federacijos teritoriją keliaujančios sankcijų sąraše esančios prekės yra ribojamos, tačiau leidžiamos pagal numatytas taisykles. Todėl atsiskaitymams už šias prekes formali FNTT išimtis nėra reikalinga.
„FNTT vadovaujasi tiesiogiai taikomais ES reglamentais, Europos Komisijos gairėmis, kuriose pažymima, kad sankcijos nėra taikomos prekių tranzitui geležinkeliu tarp Rusijos Federacijos žemyninės dalies ir Kaliningrado srities ir atvirkščiai pagal EK numatytas sąlygas“, – Eltai atsiųstame komentare teigia FNTT atstovė spaudai Modesta Zdanauskaitė.
Bankai vengia mokėjimų iš Rusijos: išimtį taikytų tik gavę institucijų patvirtinimą
Vis dėlto šalyje veikiantys komerciniai bankai yra priėmę verslo sprendimą apskritai atsisakyti ir riboti atsiskaitymus iš Rusijos ir Baltarusijos, bet kartu yra paliktos galimybės transakcijas leisti humanitarinėms ir valstybės reikmėms. Sprendimą, ar atitinkama finansinė operacija gali būti laikoma tokio pobūdžio reikme, turėtų priimti pati įmonė. Tačiau bankai siekia vengti rizikingų operacijų ir todėl nori institucijų patvirtinimo, kad rusiškų prekių tranzitas per Lietuvą galėtų būti laikomas šalies interesu, siekiant įgyvendinti EK pateiktas gaires.
„Dėl galiojančių sankcijų pažeidimo rizikos bankas nebevykdys mokėjimų Rusijos Federacijoje ir Baltarusijos Respublikoje bet kuria valiuta nuo rugsėjo 1 dienos. Mokėjimams iš bei į šias šalis, susijusiems su humanitarine pagalba ir būtiniausiais valstybės poreikiais (pavyzdžiui, tarptautinių susitarimų vykdymui), gali būti taikomos individualios išimtys“, – jau anksčiau skelbė Šiaulių bankas.
„Tam, kad finansų įstaiga galėtų svarstyti išimties, susijusios konkrečiai su valstybės poreikio tenkinimu, taikymo galimybę, būtina, kad šį poreikį raštiškai patvirtintų atsakinga valstybės institucija. Patvirtinimas suteiktų pagrindą finansų įstaigai svarstyti išimtis. Dabar tranzitas į Kaliningrado sritį nepatenka tarp minėtų išimčių, o tam, kad patektų – reikia išaiškinimo, kad tranzitas yra priskiriamas būtiniesiems valstybėms poreikiams“, – pažymi bankas.
Tai, kad norint, jog finansų įstaigos galėtų svarstyti išimties, susijusios konkrečiai su valstybės poreikio tenkinimu, taikymo galimybę, būtina, kad šį poreikį raštiškai patvirtintų atsakinga valstybės institucija, akcentavo ir Lietuvos bankų asociacija. Būtent tokio poreikio patvirtinimas, anot asociacijos, leistų prašyti FNTT patvirtinimo kiekvienu konkrečiu atveju.
„Patvirtinimas suteiktų pagrindą finansų įstaigai svarstyti išimties taikymą ir kreiptis į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą leidimo konkrečiam mokėjimui atlikti“, – pabrėžia Bankų asociacija.
Kvotų režimas kelia papildomų rizikų bankams
Daugiausiai keblumų priimant mokėjimus už rusiškų prekių tranzitą bankams kyla dėl to, kad EK išaiškinime numatyta, jog tranzitu gabenamų prekių kontrolė vykdoma atsižvelgiant į 2019–2021 m. leistinų pervežti prekių aritmetinius vidurkius bei juos viršijus pervežimas per Lietuvą turi būti sustabdytas.
Kadangi už sankcijų įgyvendinimą atsakomybė tenka patiems juridiniams asmenims, komerciniai bankai kiekvienu individualiu atveju siekia gauti Muitinės departamento patvirtinimą, jog atitinkamų prekių kvotos nebus viršijamos, kadangi būtent ši institucija pagal Tarptautinių sankcijų įstatymą atlieka tarptautinės prekybos bei prekių importo iš trečiųjų šalių priežiūrą.
Be to, nors pagal EK išaiškinimą tranzitu į Kaliningradą galinčioms keliauti prekėms nėra reikalingas papildomas FNTT formalus patvirtinimas, papildoma rizika bankams kyla ir dėl to, kad sankcijų sąrašuose gali būti įtraukta ne tik konkreti prekė, pavyzdžiui, cementas, bet ir juridinis asmuo. Tokiu atveju, jeigu už prekę, keliaujančią į Kaliningradą ir leistiną pagal Komisijos gaires, atsiskaito sankcionuota įmonė, FNTT išimtis yra būtina.
Rusija Lietuvai įteikė notą
Lietuvoje vėl paaštrėjo klausimas dėl prekių gabenimo tranzitu į Kaliningradą. Rusija liepos pabaigoje Lietuvos užsienio reikalų ministerijai (URM) perduotoje notoje teigė, kad „Lietuvos geležinkelių“ paslaugomis besinaudojantys operatoriai Rusijoje nuo rugsėjo mėnesio gali nebeturėti galimybių atsiskaityti už pervežimus, nes visi mokėjimai yra nukreipti į Šiaulių banką.
Vyriausybės atstovai tikina, kad Lietuva negali bankų įpareigoti vykdyti mokėjimus
Rugpjūčio pradžioje susisiekimo ministras Marius Skuodis tvirtino, kad Lietuva negali bankų įpareigoti vykdyti mokėjimus už Kaliningrado tranzito paslaugas ir viskas priklauso nuo jų pačių sprendimų. Pasak jo, patys klientai yra atsakingi už tai, kaip bus atsiskaitoma už tranzito paslaugas.
Jam antrino ir finansų ministrė Gintarė Skaistė, kuri kartojo M.Skuodžio išsakytą poziciją, kad Vyriausybė negali įpareigoti atsiskaitymus už tranzitą į Kaliningradą ketinantį stabdyti Šiaulių banką toliau vykdyti bankines operacijas su Rusija.
Apskritai, ministrė akcentavo, kad ne Lietuvos Vyriausybė, o pati Rusija turi rasti sprendimus, kaip apmokėti už tranzito paslaugą.
Galiausiai susisiekimo ministras M.Skuodis sakė, kad iš valstybės pusės bus daromi veiksmai, jog Rusijai būtų sudarytos sąlygos atsiskaityti už tranzitu į Kaliningradą gabenamas prekes. Visgi, jo teigimu, garantuoti, kad atsiskaitymai už Kaliningrado tranzitą nesustos, jis negali. Viskas, anot ministro, priklausys būtent nuo bankų.
Prezidentūra taip pat pritaria Vyriausybės pozicijai
Prezidentūra pritarė Vyriausybės pozicijai bei aiškino, kad Rusija pati turėtų galvoti, kaip atsiskaityti už tranzitą. Prezidento vyriausiojo patarėjo Kęstučio Budrio teigimu, Lietuva tikrai neprašys komercinių bankų, kad šie leistų Rusijos įmonėms vykdyti mokėjimus už gautas paslaugas.
K. Budrio teigimu, nereikėtų sureikšminti to, kad dėl tokių komercinių bankų sprendimų Rusija mojuoja notomis Lietuvai, esą tyčia apsunkinančiai tranzitą. Jo teigimu, tai yra tiesiog Kremliaus propaganda.
Šalyje nėra vienos sankcijų klausimu atsakingos institucijos
Nors pagal šių metų gegužę priimtus įstatymų pakeitimus, šalyje suformuotai Tarptautinių sankcijų koordinavimo komisijai vadovauja URM, už sklandų sankcijų įgyvendinimą susisiekimo srityje Lietuvoje atsakinga Susisiekimo ministerija. Tuo metu tarptautinės prekybos priežiūrą vykdo Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos, o už tinkamą ES sankcijų taikymą tiesiogiai atsako ekonominiai subjektai. Sankcijų įgyvendinimo koordinavimą ir priežiūrą vykdo FNTT, pavaldi Vidaus reikalų ministerijai.
Būtent dėl to, kad sankcijų įgyvendinimo klausimu nėra aiškios ir vienos komunikacijos linijos bei koordinavimo struktūros, Vyriausybei viešojoje erdvėje teko nemažai kritikos.
V.Sinius: valdžia turi aiškiai pasakyti, ar Kaliningrado tranzitas yra valstybei svarbus
„Tą poziciją turi aiškiai valstybės institucijos pasakyti, ar tranzitas yra valstybei reikšminga funkcija, ar ne“, – BNS penktadienį sakė vienintelio tokius mokėjimus Lietuvoje dabar atliekančio banko valdybos pirmininkas ir administracijos vadovas Vytautas Sinius.
„Laukiama valstybės institucijų išaiškinimo, kaip valstybėje yra interpretuojamas tranzitas šiame kontekste. Tai yra tai, ko šiuo metu yra laukiama“, – teigė Šiaulių banko administracijos vadovas.
Vis dėlto Šiaulių banko vadovas pabrėžė, kad priimant sprendimą dėl apmokėjimų už tranzitą aptarnavimo, jo reikšmės valstybei klausimas nėra vienintelis.
„Būtų vertinami visi rizikos valdymo klausimai, susiję su tranzitu, taip pat ir valstybinės reikšmės funkcijų užtikrinimo įvertinimas – ar tai yra būtent taip traktuojama. Kitas dalykas – sankcijų rizika, kuri pasireiškia per operacijų vykdymą su Rusija ir Baltarusija. Jeigu bus kažkas daugiau, vertinsime papildomai“, – teigė V.Sinius.
„Negalime prisiimti nesuvaldomų arba sunkiai suvaldomų rizikų“, – pridūrė jis.
V.Sinius negalėjo atsakyti, kokia konkrečiai forma valstybės institucijos turėtų išreikšti poziciją dėl apmokėjimų už Kaliningrado tranzitą.
„Detaliai aš nelabai galiu komentuoti. Yra specialistai, kurie tiksliau galėtų įvardyti, kokios tikslios pozicijos reikia, bet esmė – ar tranzitas atitinka tai, kas yra valstybei reikšminga funkcija“, – sakė V.Sinius.
Šiaulių banko vadovas patvirtino, jog šiuo klausimu vyksta diskusijos tarp bankų ir šalies institucijų, tačiau V.Sinius teigė tiesiogiai diskusijose nedalyvaujantis.
„Jos vyksta ir per Bankų asociaciją. Apibendrintos pozicijos norisi, kad visi vienodai suvoktų tranzito reikšmę“, – sakė V.Sinius.
